captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paliaubos Sirijoje – trapios: ar įvyks taikos derybos?

Po praėjusio savaitgalio, kai įsigaliojo paliaubos Sirijoje, amerikiečių diplomatai teigia, kad smurto gerokai sumažėjo, ir tai geriau, nei buvo tikėtasi, bet ne taip gerai, kaip norisi. Prasidėjus paliauboms nekart pasirodė informacijos apie pažeidimus. „Reuters“ pranešė, kad tose teritorijose, kur susitarta dėl ugnies nutraukimo, per savaitę žuvo 135 žmonės, ten, kur susitarimas neveikia, – 4 kartus daugiau. Nepaisant trapumo, paliaubos galioja ir pasaulio šalių lyderiai reiškia viltį, kad tai svarbus akstinas taikos deryboms, kurios Ženevoje yra numatytos kitą savaitę, kovo 9 dieną.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Tarptautinę žiniasklaidą jau pasiekia vaizdai iš didžiausio Sirijos miesto Alepo ir jie liudija apie pertrauką pilietiniame kare. Jungtinės Tautos taip pat sako, kad, nepaisant pasitaikančių pažeidimų, paliaubos iš esmės veikia. Esą humanitarinė pagalba pasiekia net ir karių apsuptas teritorijas.

Jungtinių Tautų pasiuntinio Sirijai Staffano de Misturos žodžiais tariant, dar jokios paliaubos neprasidėjo lyg burtų lazdele pamojus, o šitas karas,  kaip niekada, painus. S. de Mistura suskaičiavo 68-ias kovotojų grupes ir 87-ias skirtingas politines pozicijas.

O kur dar į karą netiesiogiai įsivėlusios užsienio šalys. Iranas ir sąjungininkai padeda diktatoriaus pajėgoms. Saudo Arabija ir jos sąjungininkės remia sukilėlius. Turkija taip pat, bet vienų iš jų – kurdų kovotojų – netoleruoja. Amerikiečiai ir jų sąjungininkai Europoje norėtų, kad Basharą al-Assadą pakeistų nuosaikių sukilėlių demokratinė valdžia. Rusija apie jokį valdžios pasikeitimą nenori net girdėti. Būtent Rusija ir Jungtinės Valstijos, o ne pačios kovojančios pusės susitarė dėl paliaubų tarp jų remiamų kovotojų. Bet paliaubos negalioja džihadistams.

„Akivaizdu, kad amerikiečiai ir rusai turi karinių žemėlapių. Mes į juos nežiūrime. O jie turėtų žiūrėti ir viliuosi, kad žiūri ir lygina tarpusavyje. Susitarimo esmė yra ta, kad jie sudarytų bendrą karo žemėlapį, kuriame sutartų, kur yra „Al-Nusros“ grupuotės pozicijos, o kur „Islamo valstybės“. Tai itin delikati paliaubų detalė“, – tvirtina S. de Mistura.

Tai, kad paliaubos liečia tik vieną iš kelių Sirijoje vykstančių konfliktų, – tik viena didelė paliaubų problema. Kita, pasak konfliktų studijų ekspertų, yra pati paliaubų formuluotė. Sutarta ne dėl paliaubų tikrąja to žodžio prasme, nes paliaubos paprastai reiškia rimtą teisinį įsipareigojimą baigti konfliktą, kaip kad Pirmąjį pasaulinį karą baigė lapkričio 11-osios paliaubos Kompjeno miške. Sutarta net ir ne dėl ugnies nutraukimo, nes tokiu atveju abi šalys pripažįsta demarkacijos linijas, demilitarizuotas zonas bei patraukia iš jų ginkluotę, kaip kad iki šiol ugnį nutraukusios abi – Šiaurės ir Pietų Korėjos.

Sirijoje sutarta tik dėl kovos veiksmų nutraukimo, o ši sąvoka derybose reiškia tik tai, kad kovojančios pusės leis judėti humanitarinei pagalbai ir sutiks derėtis be kovos veiksmų. Tačiau dėl ko derėtis – taip ir neaišku, kai kitokias vizijas turi kovojančios pusės, o mūšio lauke jos išsidėstę irgi neaiškiai.

„Ateinančias derybas reikėtų vadinti netiesioginėmis derybomis. Patyrėme netiesioginį už virvučių tampomą karą, o dabar turėsime už virvučių tampomas derybas. Kiekvienas pasiuntinys iš vyriausybės, opozicijos ar tiesiog visuomenės grupės su mano komanda susitiks asmeniškai uždarame kambaryje. Tikriausiai net atskiromis dienomis“, – teigia S. de Mistura.  

Tai „palaukime ir pažiūrėkime“ požiūris, sako apžvalgininkai, bet kitaip vargu ar galėjo būti, kai karas toks painus. Palaukti, kol paliaubos sutvirtės, nutarė ir Jungtinės Tautos, nes S. de Mistura derybų pradžią Ženevoje nukėlė į kitos savaitės vidurį, nors iš pradžių kalbėjo apie pirmadienį. S. de Mistura sako, kad derybose tikisi pakalbėti apie konstitucijos ir valdžios reformą, gal net apie rinkimus pusantrų metų laikotarpiu ir apsikeitimą belaisviais. Tačiau kai kurios opozicijos grupės pareiškė, kad apie pakeistą derybų datą išgirdo tik iš žiniasklaidos ir abejoja, ar jos duos apčiuopiamų rezultatų.

Panašių abejonių, tik iš savo perspektyvos, reiškia ir užsienio galybės. Europos lyderiai patvirtino raginimą B. al-Assadui trauktis, tačiau rinkimai jau balandį, apie kuriuos išgirdo iš B. al-Assado, esą yra ne tik provokacija, bet paprasčiausia iliuzija. Prie iliuzinių demokratinių standartų pratusiai Rusijai rinkimai kitą mėnesį tiktų. Bet jai netinka esą skylėta Sirijos siena su kaimynėmis Turkija bei Jordanija, per kurią parama pasiekia sukilėlius. Todėl sieną reikia aklinai uždaryti.

O ir Turkijai galvos skausmą keliantys kurdai, pasak Rusijos, turėtų dalyvauti derybose ne tik kaip didelę Sirijos dalį sudaranti gyventojų grupė, bet ir kaip dalyvė operacijose prieš teroristus. Turkija juos pačius laiko teroristais. Teroristais visus sukilėlius vis dar laiko ir B. al-Assadas, nes esą nurodė kariuomenei susilaikyti prieš teroristų provokacijas. Nors paliaubos būtent prieš teroristais laikomus „Islamo valstybės“ džihadistus leidžia jam ir nesusilaikyti. Kai vokiečių ARD televizijos žurnalistas jam tai priminė, klausdamas, ką reikėtų daryti ne teroristams, jeigu jie sugalvotų grįžti į normalų gyvenimą, B. al-Assadas pareiškė pasiruošęs pasigailėti.

Kai kuriuos apžvalgininkus toks pareiškimas nuteikė teigiamai, bet kiti pabrėžė – B. al-Assadas jau nesupranta, kaip stipriai pasidalijo tauta. Pasinaudojusios paliaubomis didžiuosiuose Sirijos miestuose į gatves vėl taikiai protestuoti išėjo minios žmonių, reikalaujančių B. al-Assado pasitraukimo. Būtent jėga ėmęs vaikyti tokius protestus prieš penkerius metus, B. al-Assadas ir įsiūbavo pilietinį karą. Ar jis pasiruošęs viską pradėti iš pradžių, lieka neaišku.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Karinis konfliktas Sirijoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...