captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Deutsche Welle“: artimiausios dienos – lemtingos A. Merkel

Politinis Berlynas kaip niekada nekantriai ir neramiai laukia Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo, vyksiančio vasario 18-19 dienomis – Briuselyje rinksis ES Vadovų Taryba.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Vieni teigia, kad šios dienos – pačios svarbiausios per visą suvienytos Vokietijos istoriją, kiti tvirtina, kad laukia svarbiausi įvykiai po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, skelbia „Deutche Welle“.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pozicijos ES valstybių vadovų akyse dar niekada nebuvo tokios abejotinos. Politikė turi vis mažiau kolegų, kuriems atrodo priimtinas jos siūlomas ir propaguojamas rimtos pabėgėlių krizės sprendimo būdas. Vis mažiau tokių, kurie sutinka paremti Berlyno pastangas sprendžiant pabėgėlių problemas atvykėlius paskirstant po visą Sąjungą. Oponentų skaičius auga ir pačios Vokietijos viduje.

A. Merkel – viena Europoje?

ES jau praktiškai kaip ir pasidalijo į atskiras stovyklas. Savaitės pradžioje Višegrado ketveriukės šalys (Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija) iš principo tarsi ir susitarė pabėgėliams prieš nosį prie Makedonijos (bei Bulgarijos) sienos su Graikija nuleisti geležinę uždangą – kitaip tariant, sutrikdyti vadinamąjį „Balkanų maršrutą“.

Iš daugiau nei milijono pabėgėlių, praeitais metais atsidūrusių ES valstybėse, daugiau nei 600 tūkst. atvyko būtent minėtuoju keliu – iš Turkijos į Graikiją, o toliau per Makedoniją ir Serbiją Austrijos ir Vokietijos link.

Rytų Europos valstybės ir seniau gana skeptiškai vertino Vokietijos kanclerės planus. Dabar ir Austrija, laikyta ištikima A. Merkel sąjungininke, pasiryžusi sugriežtinti sienos su Slovėnija ir Italija kontrolę, o juk tai viena iš svarbiausių transporto arterijų iš Europos pietų į šiaurę.

Trečiadienį Viena paskelbė, kad ketina per dieną priimti ne daugiau 80 pareiškimų su prašymais suteikti prieglobstį.

Nuo pat 2016 metų pradžios pasienio kontrolės ėmėsi Švedija, kuri kartu su Austrija ir Vokietija praeitais metais priimdavo didžiąją dalį atvykėlių.
Prancūzija – tradicinė Vokietijos sąjungininkė ir ištikima partnerė – savo ministro pirmininko lūpomis teigia nesanti pasirengusi suteikti globą daugiau nei 30 tūkst. pabėgėlių, dėl kurių buvo susitarta dar praeitais metais.

Vokietijos kanclerės administracija puikiai supranta, kad ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiuose susitikimuose ir derybose rasti sprendimo, kuris bus priimtinas visoms 28 ES valstybėms narėms, nepavyks, tačiau kliaujasi vadinamąja „bendraminčių koalicija“.

Prieš prasidedant viršūnių susitikimui – Austrijos ambasadoje Briuselyje – buvo planuojamas Vokietijos, Austrijos, Beniliukso valstybių, Suomijos, Graikijos, Portugalijos ir Švedijos lyderių susitikimas su Turkijos premjeru.
Deja, po teroristinio išpuolio Ankaroje Turkijos vyriausybės vadovas nusprendė į viršūnių susitikimą nevažiuoti.

Kanclerės planas

Vasario 17 dieną kreipdamasi į šalies parlamentą, A. Merkel specialiai pabrėžė, kad derybose Briuselyje apie kontingentą kalbos iš viso nebus. Bus kalbama apie tai, kaip teigia Vokietijos kanclerė, ar yra prasmės ir toliau laikytis tokios pabėgėlių problemos sprendimo strategijos, dėl kurios ES ir Turkija sutarė dar praeitų metų rudenį. A. Merkel įsitikinusi, kad taip, prasmės yra.

Svarbiausia Vokietijos kanclerės užduotis – pasiekti, kad visi sutartų, jog spręsti pabėgėlių problemą reikia ne nuleidžiant užkardus Šengeno zonos viduje, o bendradarbiaujant su Turkija, kuriai Berlynas priskiria pagrindinį vaidmenį, ir stiprinant išorinių ES sienų saugumą.

Pastaruosius mėnesius ir savaites Vokietijos kanclerė vis bando įtikinti Ankarą (iš vienos pusės) ir ES (iš kitos), jog būtina įgyvendinti jau anksčiau parengtą planą, kuriame numatyta, kad Turkija prisiima atsakomybę užkirsti kelią pabėgėlių srautui per šalies teritoriją ir priimti bent dalį tų, kurie jau yra ES teritorijoje.

Mainais Europos Sąjunga arba „bendraminčių koalicija“ finansiškai prisideda prie Turkijos pastangų priimant pabėgėlius (3 mlrd. eurų per metus) ir įsipareigoja tiesiai iš Turkijos perimti bent dalį prieglobsčio ieškančiųjų.

Apie konkrečius skaičius kol kas nekalbama, tačiau užsimenama, kad tai gali būti 250-300 tūkst. per metus arba po kelis šimtus per dieną.

Turkija įsitikinusi, kad, turint omenyje, kad šalyje jau yra per 3 mln. pabėgėlių, 3 mlrd. eurų yra mažai. Be to, Ankara nelabai tiki, kad europiečiai iš tikrųjų gali dalį jų pasiimti pas save. ES valstybės taip pat turi abejonių: pavyzdžiui, nuogąstauja dėl Turkijos valdžios sugebėjimo užkirsti kelią pabėgėlių srautui per Egėjo jūrą į Graikiją.

Vokietijos sienos ir Šengenas

Dėl šios priežasties dauguma stebėtojų iš Vokietijos mano, kad pastebimo progreso sprendžiant pabėgėlių klausimą greičiausiai nebus, tad A. Merkel iš Briuselio sugrįš tuščiomis. O kas tada? Tokiu atveju įmanomi keli variantai.

Kaip teigia DW šaltiniai, Vokietijos vidaus reikalų ministerija jau rengiasi tam, kad naktį iš penktadienio į šeštadienį teks iš esmės uždaryti Vokietijos sienas – pradžiai bent dviem savaitėms.

Tokį sprendimą A. Merkel gali argumentuoti daugmaž taip: esą ji pabandė padaryti viską, kas įmanoma, tačiau dabar nebeliko kito pasirinkimo varianto. Tokiu atveju neišvengiama Šengeno pabaiga turėtų baisių padarinių visoms glaudžiai susijusioms Europos ekonomikoms, daugumai bendrovių ir verslų, kuriems šiuo metu atviros sienos yra įprasta kasdienybė.

Višegrado ketveriukės pateikto varianto įgyvendinimas sutelktų pabėgėlius Graikijoje, kuriai šiuo metu ir taip užtenka rūpesčių – slegia ekonominių problemų našta.

Berlyne kalbama ir apie galimybę kitą savaitę surengti dar vieną ES viršūnių susitikimą, bet tik tokiu atveju, jeigu rezultatų neduotų ketvirtadienio ir penktadienio diskusijos. Tai visai tinkamas variantas Vokietijai ir jos kanclerės pozicijai Europos arenoje. O kaip dėl šalies vidaus politikos?

Trintis konservatorių frakcijoje

Kuo šis viršūnių susitikimas pabėgėlių klausimu skiriasi nuo ankstesnių? O gi tuo, kad po šio susitikimo A. Merkel pasirengusi, kaip yra pati sakiusi, „pasidaryti išvadas“.

Kai kurie Vokietijos parlamentarai, su kuriais pastaruoju metu bendravo DW žurnalistai, neatmeta galimybės, kad kanclerė gali atsistatydinti. A. Merkel, teigia jie, visada sakiusi, kad netoleruos situacijos, kai ją, kaip kadaise Helmutą Kohlį, tiesiog atmes rinkimuose – esą norėdama tokiam scenarijui užbėgti už akių, ji pasitrauks pati.

Patys krikščionys demokratai savo lyderę su keliomis išimtis palaiko praktiškai besąlygiškai, tačiau jungtinėje parlamentinėje frakcijoje su konservatoriais tvyro įtampa.

Krikščionių socialinės sąjungos atstovai nuolat kartoja kolegoms iš Krikščionių demokratų sąjungos nebesivadinti aršiais A. Merkel politikos rėmėjais, nes iš to naudos jau nebebus – esą rinkimuose A. Merkel korta nieko nelaimės.

Rinkimai net trijose Vokietijos žemėse vyks jau kovo viduryje. Krikščionių demokratų sąjunga jų metu rizikuoja patirti skaudžių nuostolių, o atsakomybę už tai teks prisiimti kanclerei.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...