captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gėlo vandens krizė pasaulyje – grėsmingesnė, negu manyta

Nyderlandų mokslininkai skambina pavojaus varpais: gėlo vandens stygius visame pasaulyje yra gerokai didesnis, negu manyta. Naujas tyrimas parodė, kad net du trečdaliai pasaulio gyventojų bent mėnesį per metus gyvena neturėdami pakankamo priėjimo prie gėlo vandens išteklių. Tai apima daugiau negu 4 milijardus pasaulio gyventojų. Tiesa, Lietuva į rizikos zoną, tyrimo duomenimis, nepatenka.
NASA/Sipa USA, Scanpix nuotr.
NASA/Sipa USA, Scanpix nuotr.

Ankstesni tyrimai rodė mažesnius skaičius: buvo apskaičiuota, kad gėlo vandens bent mėnesį kasmet trūksta 1,7–3,1 mlrd. pasaulio gyventojų.

Mokslininkai, kuriems vadovavo daktaras Arjenas Hoekstras iš Tvento universiteto Nyderlanduose, pasitelkė kompiuterinio modeliavimo programą, kuri yra gerokai tikslesnė ir įvertinanti daugiau veiksnių negu programos, naudotos ankstesniuose tyrimuose.

Programa tyrė įvairių veiksnių poveikį gėlo vandens pasiūlos kitimui. Tarp jų – sausrų dažnumas, žmonių skaičiaus augimas, pramonės augimas, laukų drėkinimas.

Pasak A. Hoekstros, ankstesni tyrimai didesnį dėmesį kreipė į vidutinį gėlo vandens prieinamumą per visus metus, kas, pasak jo, sukūrė „rožinį“, bet tiesą iškreipiantį pasaulio vaizdą, nes daugelio regionų gyventojams gėlo vandens trūksta tik karštaisiais metų laikotarpiais.

Pasaulio ekonomikos forumas pasaulinę gėlo vandens krizę išskiria kaip vieną iš trijų didžiausių globalių problemų, greta terorizmo ir pasaulinio atšilimo.

Pasak tyrėjų, apie gėlo vandens išteklių stygių galima kalbėti tada, kai tokio vandens suvartojimas tiek žmonių, tiek pramonės poreikiams daugiau negu dvigubai viršija jo natūralius išteklius. Kaip to pasekmė, daugiau negu pusė pasaulio gyventojų, patiriančių problemų dėl natūralaus vandens stygiaus, gyvena Indijoje ir Kinijoje, kur vandens poreikis yra labai didelis.

Taip pat vandens stinga pasaulio regionuose, kur didelė dalis jo sunaudojama dirbamų laukų drėkinimui, arba tokiose vietose kaip Arabijos dykuma, kur gėlo vandens natūraliai yra labai mažai.

Gėlo vandens stygiaus pasekmės gali būti įvairios: tiek derliaus nuostoliai, kai pristinga vandens laistymui, tiek mažesnis maisto prieinamumas, tiek gyvūnų ir augalų įvairovės mažėjimas. Be to, dažnai teritorijos su išvystyta pramone, susidūrusios su gėlo vandens stygiumi, problemą sprendžia tiesiog jį pumpuodami iš gilių šulinių, tačiau tai gali visam laikui ištuštinti jo šaltinius, perspėja mokslininkai.

Taip pat perspėjama, kad tokiuose regionuose kaip Artimieji Rytai ir Afrika gėlo vandens trūkumas gali atvesti prie karinių konfliktų.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...