captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl NATO paramos metė rizikingą pasiūlymą: aukų neišvengtų net „Aitvaras“

Sparčiai ginkluotąsias pajėgas modernizuojanti ir kovinės patirties Irake bei Afganistane įgijusi Lenkija stos į kovą su Sirijoje ir Irake siautėjančia „Islamo valstybe“. Tai patvirtinęs Lenkijos gynybos ministras Antonis Macierewiczius leido aiškiai suprasti, kad mainais Varšuva tikisi NATO paramos sau ir Baltijos šalims.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Po Briuselyje pasibaigusio susitikimo su JAV gynybos sekretoriumi Ashtonu Carteriu Lenkijos gynybos ministras patvirtino, kad Lenkija išplės savo karinį vaidmenį Artimuosiuose rytuose, mainais į papildomas NATO saugumo priemones.

Signalų, kad Lenkijai siūloma prisidėti prie JAV vadovaujamos tarptautinės koalicijos prieš „Islamo valstybę“ būta ir anksčiau.

„Vyksta derybos, bet tam tikri sprendimai jau priimti. Kol kas mūsų karinis vaidmuo Artimuosiuose rytuose yra ribotas, pavyzdžiui, amunicijos siuntimas Jordanijai, kuri yra tarptautinės koalicijos narė. Tačiau artimiausiu metu išplėsime savo vaidmenį“, – naujienų agentūrai „Reuters“ dar savaitės pradžioje teigė Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas Tomaszas Szatkowsis.

Jo žodžius patvirtino ir Gynybos ministerijai vadovaujantis A. Macierewiczius, pabrėžęs, kad Lenkija galėtų prisidėti žvalgybiniais, logistiniais pajėgumais bei karių mokymu. Pirmadienį Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas Pavelas Solochas patvirtino, kad Varšuva pasirengusi skirti naikintuvus.

Nori skirti lėktuvus, bet tik patruliavimui

Lenkija turi modernizuotas karines oro pajėgas, kurių branduolį sudaro modernūs naikintuvai F-16, galintys žvalgyti arba atakuoti taikinius ant žemės – toks pajėgumas ypač pageidaujamas Irake ir Sirijoje, kur taikomasi į „Islamo valstybės“ taikinius. Tiesa, P. Solochas pabrėžė, kad kol kas galvojama tik apie patruliavimo misijos.

„Mes deklaruojame šį ketinimą – norime prisidėti prie patruliavimo misijos ir turime keturis naikintuvus, kurie gali tai padaryti“, – teigė pareigūnas. Toks vaidmuo lenkams būtų priskirtas dėl kelių priežasčių. Iki šiol Lenkijos F-16 nedalyvavo kovinėse operacijose ir nevykdė antskrydžių, nors teoriškai tai yra daugiafunkcinis orlaivis, galintis smogti įvairia ginkluote – bombomis bei raketomis.

Tačiau dar 2013 metų rugsėjį, kai Lenkija išreiškė galimybę dalyvauti tuomet planuotoje JAV antskrydžių operacijoje prieš Basharo Al Assado režimą, neoficialiai pripažinta, kad Lenkijos F-16 nėra pajėgūs 100 proc. vykdyti operacijų. Ir nors dalis lenkų lakūnų, pilotuojančių F-16 turi jau virš 1 tūkst. skraidymo valandų, daugiausiai patirties įgyta treniruojantis oro mūšiams, o ne antskrydžiams.

Anot presitižiniame gynybos temų žurnale IHS Jane's dirbančio analitiko Konrado Muzykos, Lenkijos naikintuvams trūko pažangaus integruotos elektroninės kovos priemonių paketo ( AIDEWS). Su tokia įranga naikintuvas gali tuo pat metu atakuoti antžeminius taikinius ir slopinti priešlėktuvinės gynybos sistemas. Neturėdami tokios įrangos naikintuvai rizikuoja būti numušti.

Šį trūkumą Lenkija turėjo pašalinti iki 2016-ųjų pradžios, tačiau lenkų F-16 net ir kviečiami nedalyvavo Baltijos šalių oro policijos misijoje – spėliota, kad lenkų karininkai nenori atskleisti savo moderniausių naikintuvų galimybių šalia Lietuvos patruliuojantiems Rusijos žvalgybiniams orlaiviams.

Vietos pajėgų, pavyzdžiui kurdų karių apmokymus galėtų vesti tokios patirties turintys Lenkijos specialiųjų operacijų pajėgų kariai. Tiesa, P. Solochas užtikrino, kad Lenkija karių į Siriją siųsti neplanuoja. Be to, A. Macierewiczius taip pat pabrėžė, kad Lenkija kelia sąlygas mainais į savo dalyvavimą karinėje operacijoje.

„Detales aptarsime, tačiau bendrame NATO padėties kontekste, tikėdamiesi, kad JAV ir visas Aljansas parems Lenkijos bei kitų regiono šalių, esančių rytiniame sparne“, – teigė Lenkijos gynybos ministras, pakartojęs, kad Varšuvą domina nuolatinių Aljanso pajėgumų dislokavimas.

Lenkija neslepia siekianti, kad jos teritorijoje būtų dislokuota daugianacionalinė brigada (nuo 3 tūkst. iki 6 tūkst. karių), kurios pagrindą sudarytų amerikiečių kariai su technika. Varšuvos siekį remia Baltijos šalys, kurios, savo ruožtu, taip pat tikisi panašaus NATO sprendimo – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos tarptautinės brigados.

Vis dėlto itin aktyvus Varšuvos siekis bei aikštingas tonas pas save turėti papildomus NATO pajėgumus, anot DELFI šaltinių, jau pradėjo erzinti sąjungininkus.

Neatmetama, kad Lenkijos bandymas viešai sieti NATO nuolatinio dislokavimo priemones su lenkų karių dalyvavimu misijoje prieš „Islamo valstybę“ gali būti atmestas, nors pats Varšuvos indėlis kovoje su teroristais yra sveikintinas.

Prisidėti pakvietė ir lietuvius

Tai, jog A. Macierewiczius siejo Varšuvos indėlį kovoje prieš „Islamo valstybę“ su NATO pajėgumais ne tik Lenkijoje, bet ir kaimyninėse Baltijos šalyse gali tapti ir geru signalu Vilniui, kuriam svarbi Varšuvos parama.

Beje, neoficialių šaltinių teigimu, Lietuva jau yra sulaukusi JAV prašymo prisidėti kovoje prieš „Islamo valstybę“. Tiesa, galimybė, kad Lietuva galėtų siųsti savo specialiąsias pajėgas nesvarstoma, nors pasiteiravimo dėl tokios galimybės būta.

Elitiniai Lietuvos kariai turi sukaupę nemažai kovinės patirties iš misijos Afganistane laikų ir yra itin vertinami JAV – eskadrono „Aitvaras“ kariai ne tik tiesiogiai kovėsi su talibais, užvedinėjo NATO orlaivius ant taikinių, bet ir sėkmingai mokė vietos pajėgas. Vis dėlto panaši operacija Sirijoje būtų brangus, o svarbiausia – itin rizikingas žingsnis.

Mat net elitiniai lietuvių kariai nesyk yra pabrėžę, kad Afganistane jiems itin sekėsi – nepaisant daugybės mūšių bei patartų sužalojimų eskadronui pavyko išvengti aukų. Sirijoje vykstantis konfliktas – gerokai intensyvesnis, žiauresnis, o ir priešininkai – „Islamo valstybės“ teroristai yra pavojingesni, nei talibai. Tad neabejojama, jog tiesioginių kovinių veiksmų, netgi tolimosios žvalgybos ir taikinių žymėjimo operacijų metu lietuvių karių aukų išvengti būtų itin sunku.

Todėl kol kas Lietuva prašoma „prisidėti savo vėliava“ – tai kariniu žargonu reiškia bent jau minimalų indėlį, pavyzdžiui štabų karininkų arba karinių instruktorių siuntimą į zoną, kurioje nevyksta tiesioginiai koviniai veiksmai.

Be to, apie netiesioginę paramą yra užsiminęs Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dar gruodžio pradžioje Briuselyje vykusiame NATO Užsienio reikalų ministrų susitikime L. Linkevičius DELFI patvirtino, kad Vilnius yra gavęs Paryžiaus prašymą padėti kovoje su „Islamo valstybe“.

Lietuvos paprašyta dislokuoti daugiau karių tose misijose, pavyzdžiui Malyje, kur dalyvauja prancūzų kariai – taip Paryžius galėtų skirti daugiau dėmesio Prancūzijos saugumui bei tiesioginei kovai prieš „Islamo valstybę“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...