captcha

Jūsų klausimas priimtas

NATO ministrai sutarė, kaip užtikrinti Baltijos šalių ir kitų sąjungininkių saugumą

NATO ministrai sutarė dėl esminių žingsnių Baltijos šalių ir kitų priešakinių sąjungininkių saugumui užtikrinti. Kiekviena iš valstybių nuo Estijos iki Bulgarijos siekia, kad bet kuriuo metu joje būtų iki tūkstančio karių iš kitų NATO sąjungininkių. Lietuva tikisi netgi daugiau negu bataliono. Be to, Aljansas išplės pastiprinimus, kurių jos gali tikėtis prireikus gintis. Detalės turi paaiškėti iki NATO lyderių susitikimo liepą. Nors NATO ir toliau vengia erzinti Rusiją ir nekalba apie nuolatines bazes, Maskva jau pareiškė, kad Aljanso planai – destabilizuojantys.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Amerikos kariai iš Kolorado ir Europos kariai iš Portugalijos ar Belgijos – naujasis NATO planas numato, kad bet kuriuo metu Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje bus po kelis šimtus ar tūkstantį sąjungininkų karių, o prireikus pastiprinimo, jis ateitų greitai, nelaukiant politinių diskusijų, bet nusprendus Amerikos generolui, vadovaujančiam NATO pajėgoms.

„Prireiks dar beveik pusės metų, kol Aljanso narės ir kariniai planuotojai susiderės dėl detalių – kiek tiksliai pajėgų, iš kokių šalių, ir kada. Bet jau aišku, kad stuburą sudarys Pentagono kariai ir ginkluotė“, – sako NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenbergas.

Vos prieš trejus metus išvedusi iš Europos paskutinius tankus, dabar Amerika ne tik jų sugrąžino, bet ir kitąmet žada keturis kartus daugiau lėšų Europos gynybai. Maždaug pusė šios sumos turi būti skirta perkelti ginkluotės atsargas į Vakarų Europą, Nyderlandus bei Vokietiją, kur yra tinkama infrastruktūra ir iš kur prireikus tankus ir įrangą galėtų lengvai pasiimti į rytines Aljanso nares permetami pastiprinimai. Pačiose rytinėse Aljanso narėse dar pernai imta sandėliuoti ginkluotė, kurios reikia čia mokymams atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms ir kurios pakaktų keturiems tūkstančiams karių. 

„Dabar kalbam apie tarptautines bataliono dydžio pajėgas, kuriose prie JAV galėtų prisijungti Europos valstybių kariai. Ir toks dydis, mūsų karinių ekspertų manymu, būtų pakankamas kaip karinio atgrasymo priemonė“, – teigia krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Didžioji Britanija siunčia pusantro tūkstančio karių su tankais vėl mokytis staiga permesti dideles pajėgas į tikrą karą, o trečiadienį pažadėjo pratyboms Baltijos jūroje šiemet pasiųsti penkis laivus.

„Yra galiojančių NATO įsipareigojimų Baltijos regione ir šiandien išvardijome, kuriuos laivus vasarą siųsime į įvairius mokymus – tai dalis Baltijos valstybių ir Lenkijos užtikrinimo, kad NATO daro tai, ką sako – gali susidoroti su bet kokiu spaudimu“, – teigia Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelis Fallonas.

Ministrai tik pradėjo derybas, galutinius sprendimus liepą Varšuvoje priims valstybių lyderiai. Viršūnių susitikimo šeimininkė Lenkija norėjo nuolatinių bazių ir dar didesnių dalinių, bet NATO narės iš Vakarų Europos vis dar nenori erzinti Rusijos, su kuria prieš devyniolika metų pasirašyta sutartis numato nedislokuoti prie jos sienų nuolatinių didelių pajėgų.Tačiau Rusija vis vien NATO žingsnius vadina nedraugiškais ir žada deramą atsaką.

 „Kalbama ne apie priešakinę gynybą, kaip per Šaltąjį karą, o priešakinį buvimą. Rytinėms sąjungininkėms to galbūt per maža, bet NATO susitikimas žymi esminį pokytį – nuo žinios sąjunginkėms, kad jas gintų, pereinama prie žinios priešui – kad grėsmę suprato, kad ji ilgalaikė, ir kad jis geriau tegu nesugalvoja kištis į NATO teritoriją“ – situaciją komentuoja žurnalistas Vykintas Pugačiauskas. 

NATO gynybos ministrai ir patys mokosi už uždarų durų – kaip tiksliai ir sparčiai priimti sprendimus, kai kuri nors Aljanso narė susiduria su vadinamąja hibridine grėsme, padėtį destabilizuojančiais kovotojais, kurių uniformos - be skiriamųjų ženklų. Tai pirmasis toks mokymas po Šaltojo karo, ir nors scenarijus Rusijos nemini, sąsajos su Krymo okupacija aiškios.

Rusija aiškina, kad NATO taip destabilizuoja Europą, nes kovoja ne su tuo priešu – nors pati Sirijoje bombarduoja ne „Islamo valstybės“ džihadistus, bet valdžios priešus, dabar Maskva aiškina, esą tikrasis priešas juk bendras Rusijai ir NATO – tai teroristai.

 „Kokia viso to priežastis? Na, atsakymą žinome. Tai vadinamoji Rusijos atgrasymo – visomis šio žodžio prasmėmis – koncepcija. Ją, deja, stumia vakarų kolegos, ypač Vašingtonas“, – sako Rusijos URM atstovė spaudai Maria Zacharova.

Tuo tarpu Vašingtonas jau sako, kad Rusija tokia paranojiška dėl NATO, kad savo nepamatuotais atsakais gali sukelti naują Šaltąjį karą.

„Putinas yra pirmasis lyderis nuo Stalino, išplėtęs Rusijos teritoriją“, – pastebi JAV nacionalinės žvalgybos direktorius James Clapperis.

Tačiau kol kas Rusijos pranašumas toks didelis, kad visi Jungtinių Valstijų pajėgų surengtos stalinės pratybos rodo, kad Maskva įveiktų bet kokias Baltijos šalyse dislokuotas Aljanso pajėgas. Amerikos ekspertų vertinimu, Baltijos šalys būtų užimtos per dvi tris dienas. Todėl atgrasymas toks svarbus – nes jau užėmus teritorijas, atsikovoti jas iš priešo su branduoliniu ginklu būtų perspektyva, kurios nenori niekas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...