captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trys plačiai komentuojami Rusijos poelgiai: ką jie liudija

Rusija ieško galimybių gauti pinigų, užsienio bankams siūlydama valstybines obligacijas, kalba apie stambių valstybinių įmonių privatizavimą. Tačiau sunku patikėti, šie du žingsniai nuves Rusiją į sėkmę: užsienio kapitalas iš Rusijos kol kas tik bėga, o bankai, norėdami pirkti obligacijas, pažeistų sankcijų tvarką arba labai rizikuotų finansiškai. Taip LRT.lt sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Savo ruožtu buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus pažymi, kad Vakarai nėra suinteresuoti Rusijos griuvimu, tik sprendimai kol kas lieka neaiškūs.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Rusijos Finansų ministerija 25 užsienio bankams pasiūlė savo valstybės obligacijas. Apie tai skelbiama Finansų ministerijos internetinėje svetainėje. Sąraše yra didžiausi JAV, ES ir Kinijos bankai. Tarp jų: „Barclays“, „Deutsche Bank“, „Bank of China“, „Citigroup“, „Crédit Agricole“, „J.P. Morgan“, „Goldman Sachs“ bei rusiški VTB, „Gazprombank“ ir „Sberbank“. Rusijos ekonominio vystymosi ministras Akelsejus Uliukajevas šalies biudžeto situaciją vertina kaip kritinę.

Ekonomistas G. Nausėda sako, kad, turint mintyje labai ribotą Rusijos prieigą prie kapitalo rinkų, toks bandymas prasimanyti pinigų yra suprantamas. Tačiau šalių, taikančių Rusijai finansinius apribojimus, bankų dalyvavimas obligacijų įsigijime sunkiai būtų suderinamas su sankcijomis.

„Galima mėginti laimę, tačiau būtų sudėtinga suprasti, kaip viena ranka taikomos sankcijos, kita – privačios institucijos dalyvauja Rusijos vertybinių popierių pardavime. Aš jau nekalbu apie finansinę riziką. Šiuo metu Vokietijos ir Prancūzijos bankai dar nėra išsilaižę žaizdų po Graikijos vertybinių popierių pirkimo, tad būtų daugiau nei keista, jei būtų puolama į kitą rizikos duobę, kokia šiuo metu yra Rusijos ekonomika.

Galbūt tai galintys padaryti bankai, įvertinę situaciją ir tai, kad ji kažkada normalizuosis, susiviliotų didele grąža“, – kalba G. Nausėda.

Privatizacija labai reikalinga, tik vargu, ar kas susivilios

Rusijos ekonomikos situaciją pavadinęs kritine šalies ekonominio vystymosi ministras A. Uliukajevas taip pat yra pareiškęs, kad nebegalima atidėlioti plataus masto privatizacijos, pranešė agentūra UNIAN.

Rusija jau rengia valstybinių bendrovių, kurios gali būti privatizuotos, sąrašą. Į sąrašą įtrauktos septynios pagrindinės valstybės kontroliuojamos įmonės: oro linijos „Aeroflot“, naftos koncernas „Bašneft“, naftos bendrovė „Rosneft“, laivininkystės bendrovė „Sovkomflot“, kasybos įmonė „Alrosa“, valstybinis bankas VTB ir „Rusijos geležinkeliai“.

G. Nausėdos teigimu, privatizavimo programa yra labai reikalingas Rusijai žingsnis. Tačiau kyla klausimas, kiek aktyviai verslo bendruomenė dalyvautų privatizavimo programoje, turint omenyje tai, kad pastaraisiais metais kapitalas bėgo iš Rusijos.

„Kas atsitiko tokio, kas priverstų keistis tendencijas? Nebent tai būtų labai patrauklios kompanijos ir tos sritys, kurios nėra labiausiai paliestos sankcijų (finansinė ir energetikos). Galbūt įmanoma, kad kąsnis bus toks skanus, jog kažkas susivilios“, – teigia G. Nausėda.

Pasak pašnekovo, nėra visiškai aišku, kaip vyks privatizacija, tad negalima atmesti, jog valstybė galėtų atsisakyti įmonių nuosavybės teisės ir kontrolinio akcijų paketo. Tačiau net ir tuo atveju užsienio kapitalui teks vertinti politinę ir ekonominę veikimo Rusijoje riziką.

Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala teigia manantis, kad įmonių kontrolinis akcijų paketas vis tiek išliktų Rusijos valstybės rankose.

„Manau, įmonių kontrolės jie neatsisakys, nes tai – Rusijos politinės sistemos pamatas.

Jei kalbėtume apie galimus transformacijos procesus, jų pradžia būtų sąlygojama tam tikrų strateginių sektorių liberalizavimo, naujų žaidėjų įsileidimo, investuotojų pritraukimo. Tai ilgainiui galbūt paveiktų politinius procesus, todėl Vladimiras Putinas sau tokios kilpos ant galvos tikrai negali užsimauti“, – pažymi L. Kojala.

Sukritikavo savo „draugę“ Šiaurės Korėją

Vakarams pritaikius sankcijas Rusijai, ši ėmė aktyviau bendradarbiauti su Šiaurės Korėja, su kuria ir iki tol palaikė draugiškus santykius. Tačiau, nepaisydama draugystės, Rusija pasmerkė tai, kad Šiaurės Korėja paleido balistinę raketą su palydovu.

„Esame priversti konstatuoti, kad Pchenjanas nepaklausė tarptautinės visuomenės, eilinį kartą pademonstravo tarptautinės teisės nepaisymą, – rašoma sekmadienį išplatintame Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pranešime. – Akivaizdu, kad tokie veiksmai stipriai aštrina situaciją Korėjos pusiasalyje ir apskritai Šiaurės Rytų Azijoje, yra parankūs tiems, kas palaiko blokų politiką ir didina karinę priešpriešą, daro didelę žalą regiono valstybių saugumui, visų pirma – pačios Šiaurės Korėjos.

Pchenjano pasirinktas kursas negali nesukelti ryžtingo protesto. Primygtinai rekomenduojame Šiaurės Korėjos vadovybei susimąstyti, ar šalies interesus atitinka savęs supriešinimo su visa tarptautine bendruomene politika.“

Pasak L. Kojalos, Rusija puikiai suvokia, kad artėja laikotarpis, kai vėl bus persvarstytos sankcijos, o Rusijos ekonomika susiduria su didelėmis problemomis, tad, smerkdama Šiaurės Korėjos veiksmus, Vakarams bando demonstruoti sukalbamumą. Dar vienas tokio Rusijos poelgio tikslas galėtų būti palankesnis Rusijai Vakarų požiūris į Ukrainos situaciją.

„Tačiau to negalima sureikšminti, nes šalia tokios politikos, viešųjų ryšių, matome skandalus su Vokietija, greičiausiai keičiančius pačių vokiečių požiūrį į Rusiją.

Jei kalbėtume apie branduolinio ginklo pavojų ir galimybes jį įsigyti tokioms valstybėms, kaip Šiaurės Korėja, rusų pozicija daugeliu atvejų sutapdavo su Vakarų pozicija, tad didelio lūžio šiuo atveju nėra. Kaip ir kiti sprendimai, nors ir sąlyginai svarbus, nemanau, kad liudija esminį strateginį pokytį“, – kalba L. Kojala.

Savo ruožtu buvęs VSD vadovas M. Laurinkus pažymi, kad Rusija puikiai supranta, jog Vakarai niekada nesutiks su tuo, kaip Rusija pasielgė su Krymu ir nepripažins jos metodų, tačiau Rusija vis tiek sieks pakreipti situaciją sau palankia linkme.

„Ji, matyt, bandys suktis iš šitos situacijos, ieškos būdų įtikinėti. Gal vėl sugalvos kokią nors istoriją apie dar vieną referendumą. Nežinau, per kiek laiko tai pavyks, įvairiai gali būti, bet ne artimiausiu metu.

Vis dėlto Vakarai nėra suinteresuoti, kad Rusija sugriūtų, nes tai chaosą pasėtų labai plačiu mastu. Tik sprendimų kol kas niekas nežino“, – teigia M. Laurinkus. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...