captcha

Jūsų klausimas priimtas

Už D. Britanijos pasilikimą ES nesirengia mokėti bet kokios kainos?

Didžioji Britanija vis sparčiau rieda išstojimo iš Europos Sąjungos link, nors premjeras šią savaitę džiaugėsi sulaukęs kaip tik tokio siūlymo dėl Bendrijos reformų, dėl kokio kovojo. Tačiau, kai apklausos parodė iki šiol didžiausią išstojimo šalininkų persvarą, atrodo, kad Davidas Cameronas ima nebekontroliuoti proceso.
Pacific Press/Sipa USA/Scanpix nuotr.
Pacific Press/Sipa USA/Scanpix nuotr.

Vis įtikinamiau skamba kritikų balsai, kad visas derybas su Briuseliu ir 27-omis kitomis Bendrijos valstybėmis narėmis D. Cameronas pradėjo ne tik siekdamas palankesnių narystės sąlygų, bet ir tikėdamasis suvienyti savo paties partiją bei išvengti dviejų pirmtakų – Margaret Thatcher ir Johno Majoro likimo. Juos nuvertė partijos skilimas kaip tik dėl Europos Sąjungos politikos.

Ir dabar, nors net Lenkija nenoromis sutiko su išmokų savo piliečiams, dirbantiems Britanijoje, mažinimu, ir nors D. Cameronui pažadėta daugiau teisių sprendžiant piniginius reikalus bei mažiau integracijos, atrodo, kad nebe premjeras vadovauja diskusijai, o jo paties partijos euroskeptikai. Jie sako, kad tokie Briuselio pažadai, net jei jiems po dviejų savaičių derybų pritars kitų Europos šalių lyderiai, toli gražu nepakankami. Ir rinkėjai tokias kalbas girdi.

Britų premjeras įžvelgia pažangą

D. Cameronas, antrą kartą per du mėnesius atvykęs į Lenkiją prašyti palankumo, išgirdo svarbiausio jos politiko „taip“ – nors milijonas Britanijoje dirbančių lenkų tėvynėje paliktiems vaikams dabar turėtų gauti nebe dosnias britiškas išmokas, o tokias, kokias moka pati Lenkija.

„Lenkija ir lenkai čia labai daug laimėjo. Svarbiausia – visišką saugumą visiems, dabar esantiems Britanijoje. Ir tie, kas turi vaikų Lenkijoje, toliau gaus išmokas – jos gal ir bus koreguojamos, bet jas vis vien gaus“, – sakė partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis.

Dar prieš pat vizitą Lenkijos premjerė kartojo esanti nepatenkinta: Lenkijos piliečiai taip pat, kaip patys britai, prisidės prie Britanijos gerovės, bet bus diskriminuojami mokant socialines išmokas. Tačiau Varšuvos šaltį, atrodo, aptirpdė pažadai labiau atsižvelgti į gynybinius poreikius.

„Labai svarbu, kad Jungtinė Karalystė liktų Europos Sąjungoje, nes ji – viena iš Europos Sąjungos pamatinių šalių“, – kalbėjo Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Szydlo.

Dabartinio Lenkijos konservatorių lyderio palankumas net svarbesnis už buvusio Lenkijos liberalų lyderio pažadus. Donaldas Tuskas dabar pirmininkauja Europos vadovų susitikimams ir, būdamas labiau tarpininkas negu sprendimų priėmėjas, puikiai žino, koks minų laukas dar laukia iki lemtingojo susitikimo vasario 18-ąją, ir yra nelinkęs per daug žadėti. Šiaip ar taip, spręs visos 28-os šalys, ir kiekviena turi veto teisę.

Todėl kai prieš savaitę jis nuvyko vakarienės pas D. Cameroną, iš šio rezidencijos išėjo mažiau kaip po dviejų valandų, tikriausiai nuo kepsnio nepriėjęs prie trupininio obuolių ir kriaušių pyrago, ir pasakė, kad susitarimo nepasiekė.

Dar po dviejų dienų D. Tuskas vis dėlto paskelbė laišką visiems Europos lyderiams, palydėdamas jį dramatišku W. Shakespeare`o klausimu – būti ar nebūti Britanijai Europos Sąjungoje. Jame – tiek nuolaidų, kiek tik galėjo pasiūlyti. Bet drauge ir pripažinimas, kad, kol nesutarta dėl visko, nesutarta dėl nieko. Čia nėra nieko lengvo, sakė jis.

„Prieš mus dar daug darbo, ir ant kortos išties daug pastatyta. Bet turime veikti. Aišku, kad per anksti sakyti, koks bus kitų narių įvertinimas“, – sakė D. Tuskas.

Nors tekste – jokių konkrečių įsipareigojimų, Britanijos lyderis iškart pareiškė matantis esminę pažangą.

„Žmonės sakė, kad niekada nepavyks ištraukti Britanijos iš idėjos apie vis glaudesnę sąjungą. Ir vėl – dokumente tai gana aišku“, – kalbėjo D. Cameronas.

Horizonte – dviejų greičių Europa

Jau pačioje pirmoje Romos sutartyje 1957-aisiais įrašyta, kad integracijos tikslas yra vis glaudesnė sąjunga. Bet tai tik politinis tikslas, ir nuolaidas Londonui dėl jo pažadėti D. Tuskui buvo lengviau negu patenkinti su lėšomis susijusius reikalavimus.

„Siūlymas tai pripažįsta. Jis pripažįsta, kad, jei Jungtinė Karalystė mano pasiekusi integracijos ribą, tebūnie. Drauge jis aiškiai rodo, kad kitos šalys gali judėti glaudesnės integracijos link – tiek, kiek nori. Manau, taip atsakėme į premjero susirūpinimus, bet neperžengėme sutarčių“, – tvirtino Europos Komisijos Pirmininkas Jean-Claude`as Junckeris.

Bet net ir tokios nuolaidos gali formaliai įteisinti Bendrijos aižėjimą, kurį jau pradėjo Graikijos paskolų krizė, o paskui dar labiau migrantų krizė, griaunanti Šengeno zoną.

„Čia pripažįstama ir sutinkama, kad, jei Britanija nenori gilinti politinės integracijos, sutariame, kad ji nebus verčiama to daryti. Bet tai neturėtų užkirsti kelio kitiems. Kitaip sakant, horizonte pasirodė savotiška dviejų lygių ar dviejų greičių Europa“, – pastebi  „Carnegie Europe“ analitikas Pierre`as Vimontas.

Londonas giriasi, kad Briuselis pažadėjo ir sušvelninti nuostatą, kad euras yra vienintelė Bendrijos valiuta.

„Privalome užtikrinti, kad Britanijos nebus prašoma tapti euro zonos integracijos dalimi, mums negalint pasipriešinti. Kad priklausymo euro zonai išlaidos ir našta nebus primetama Britanijos mokesčių mokėtojams, kad bus girdimas ir svaro balsas“, – sakė Didžiosios Britanijos iždo sekretorius George`as Osbornas.

Tačiau kaip, vis vien dar neaišku, o akylai sauganti savo vaidmenį euro zonoje Prancūzija atmeta bet kokius siūlymus, kad euro ir ne euro šalių santykius spręstų Europos Vadovų Taryba, mat joje veto teisę turi visos šalys, taigi ir neįsivedusios bendros valiutos.

„Šalis, jai nepriklausanti, negali euro zonoje gauti veto teisės dėl to, ką joje darome“, – įsitikinęs Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as.

D. Cameronas visada žadėjo, kad, jei sulauks pakankamų nuolaidų, pats agituos už pasilikimą Europos Sąjungoje.

„Neketinu sakyti, kad Europos Sąjunga dabar kažkaip tapo tobula ir nepriekaištinga organizacija. Taip nebus. Tebėra reformų poreikis, poreikis Britanijai ten būti, vairuoti šias reformas. Daug netobulumų liks, tebeturėsime įvairių nepasitenkinimų dėl šios organizacijos“, – mano D. Cameronas.

Bet D. Tuskas jam tik pasiūlė, kad Bendrija tarsis, kaip taisyti visoms šalims galiojančias išmokų mokėjimo taisykles. Diskriminacija vien Britanijoje neįmanoma, sako D. Tuskas.

„Bet ši kryptis, ko gero, skiriasi nuo to, ko norėjo Britanijos vyriausybė. Nes atrodė, kad Britanijos vyriausybė siekia kokios nors diskriminacijos. Manau, laiškas primena Britanijos vyriausybei, kad šioje srityje toks sprendimas neįmanomas“, – sakė „Carnegie Europe“ analitikas P. Vimontas.

Todėl spauda negailestinga. Pirmieji puslapiai rėkia apie apgavystę ir kad Briuselis galės pakeisti taisykles be Londono žinios. „Guardian“ išsiaiškino, kad tokie išmokų ribojimai, jei būtų buvę įvesti prieš ketverius metus, būtų galioję vos 80-čiai tūkst. imigrantų šeimų – kur kas mažiau, negu tvirtino vyriausybė.

„Siūlomas avarinis stabdys, kad Jungtinėje Karalystėje ketverius metus nemokėtume visų socialinių išmokų. Man sakė, kad ketverių metų niekada negausiu, bet tai įrašyta siūlyme“, – teigė D. Cameronas.

Išstojimo šalininkų – daugiausia per pusmetį

Naujausia apklausa rodo, kad išstojimo šalininkų persvara – 9 proc. – didžiausia per pusmetį. Praėjusią savaitę kita apklausa rodė, kad pasilikimo Europos Sąjungoje rėmėjų persvara – 18 proc.

„Tai be galo paprasta. Jis bando apmauti Britanijos žmones, o mes nebūsime kvailiai. Britanijos žmonės ketina balsuoti už pasitraukimą“, – įsitikinęs „Leave EU“ įkūrėjas Richardas Tice`as.

Tačiau D. Cameronas turėjo leisti net savo paties ministrams apsispręsti, ar agituos už narystę, ar prieš.

„Mums žadėjo esminį santykių su Europos Sąjunga pokytį. Mums žadėjo, kad galėsime susidoroti su per dideliu migrantų skaičiumi. Iš viso to beliko socialinių išmokų klausimas, ir tas kontroliuojamas Europos teisingumo teismų“, – sakė Didžiosios Britanijos parlamento narys, konservatorius Williamas Cashas.

Konservatorių partija visada buvo skilusi, bet dar niekada vienos partijos skilimas nebuvo pastatęs ant kortos visos Europos Sąjungos likimo.

„Jo derybos tikrovėje yra konservatorių partijos vidaus drama, rodoma prieš visų mūsų akis“, – mano Didžiosios Britanijos leiboristų partijos pirmininkas Jeremy Corbynas.

Bet kai daugeliui Britanijoje siūlomų nuolaidų per maža, o daugeliui Europos Sąjungoje jos ima atrodyti per didelės, vis garsiau skamba perspėjimai iš daugelio sostinių, kad ši šalis labai svarbi, tačiau už jos pasilikimą Bendrija nėra pasirengusi sumokėti bet kokios kainos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...