captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Putino interviu „Bild“: pasmerkė NATO ir pasidalino pranašystėmis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas interviu vokiečių leidiniui „Bild“ pareiškė, kad NATO siekis karaliauti paveikė krizę Europoje, pavadino Vakarų sankcijas kvailomis ir žalingomis ir pranašavo būsimą Rusijos ekonomikos pakilimą.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Interviu tekstas publikuojamas Kremliaus interneto svetainėje, praneša newsru.com.

Krizės Europoje nebūtų tokios aštrios, jeigu NATO nesiektų „karaliauti“ ir plėstis, pareiškė V. Putinas.

„O jei padarytų taip, kaip siūlė senas, išmintingas vokietis, ponas Egonas Bahras (Willy‘o Brandto vyriausybės naujos Rytų politikos esminės idėjos „Pokyčiai suartėjimo keliu“ autorius), sukurtų šį tą naujo, vienijančio Europą, ir tų krizių nebūtų. Būtų kitokia situacija, būtų savos problemos. Galbūt jos netaptų tokios aštrios, suprantate?“ – teigė Rusijos prezidentas.

Atsakydamas į klausimą apie Rytų Europos valstybių narystę aljanse, V. Putinas sakė esąs įsitikinęs, kad NATO pajėgtų išlikti, jei savo laiku būtų pasakiusi Rytų Europos valstybėms, kad jų nepriims.

„Žinoma. Nejau įstatuose parašyta, kad NATO privalo priimti visus, kas nori? Ne. Reikalingi kriterijai, reikalingos sąlygos. Būtų politinė valia, viską pajėgtų padaryti, jei panorėtų. Tiesiog nenorėjo. Norėjo karaliauti. Įsitaisė šiame soste. Ir kas toliau? Dabar aptarinėjame krizines situacijas“, – sakė Rusijos vadovas.

V. Putinas pavadino Vakarų sankcijas Rusijai visišku absurdu

Interviu „Bild“ V. Putinas taip pat išsakė nuomonę, kad Vakarų sankcijos, įvestos kaip atsakas į teisėtą Krymo prijungimą prie Rusijos – kvailas ir žalingas sprendimas.

„Žinote, rusai puikiai jaučia širdimi ir protu suvokia, kas vyksta. Napoleonas yra pasakęs, kad teisingumas – Dievo įsikūnijimas žemėje. Taigi Krymo sujungimas su Rusija – teisingas sprendimas“, – pabrėžė Rusijos lyderis.

Jis pridūrė, kad, jo nuomone, Vakarų partnerių reakcija į šį sprendimą „buvo klaidinga ir nukreipta ne Ukrainą palaikyti, o sustabdyti Rusijos galimybių augimą“.

„Man atrodo, kad to nereikia daryti, čia ir yra didžiausia klaida, reikia, priešingai, panaudoti vienas kito galimybes abipusiam augimui, problemų, su kuriomis susidūrėme, sprendimui kartu“, – sakė V. Putinas, pavadinęs Vakarų sankcijas „kvailu ir žalingu sprendimu“.

Jis pripažino neigiamą sankcijų poveikį Rusijos ekonomikai, konkrečiai – dėl riboto Rusijos ir rusiškų įmonių išėjimo į finansų rinkas.

Ir visgi, Rusijos prezidento teigimu, šiuose sunkumuose yra „neigiamų, bet, kad ir kaip keista, yra ir teigiamų dalykų“.

„Kai naftos kainos didelės, mums labai sunku susilaikyti nuo pajamų iš naftos naudojimo esamoms išlaidoms. Pas mus naftos ir dujų deficitas padidėjo, mano nuomone, iki labai pavojingos ribos. Dabar esame priversti jį pamažinti. Ir tai į naudą“, – paaiškino jis.

V. Putinas taip pat pabrėžė, kad Rusija nusiteikusi ieškoti kompromisų su ES, bet su sąlyga, kad bus siekiama supratimo ir paisoma tarptautinės teisės.

V. Putinas akcentavo, kad Rusijos interesų gynimas jam išlieka svarbiausia užduotimi.

„Jūs paklausėte: „Nuolankus tarnas jums draugas ar ne?“, – kreipėsi jis į žurnalistą.

„Santykiai tarp valstybių kuriami kiek kitaip, ne kaip santykiai tarp žmonių. Aš – ne draugas, ne nuotaka ir ne jaunikis, aš – Rusijos Federacijos, 146 mln. žmonių prezidentas – tie žmonės turi savų interesų, o aš privalau jiems atstovauti“, – teigė Rusijos lyderis.

Anot jo, norint sukurti konstruktyvius santykius tarp valstybių, „reikia mažų mažiausiai visada paisyti vienos aplinkybės, vienos sąlygos – reikia gerbti vienas kitą, gerbti vienas kito interesus, laikytis vienodų taisyklių, o ne keisti jas kas kartą, kad ir kaip naudinga kažkam tai būtų.“

Rusijos prezidentas ypač akcentavo tarptautinės teisės normų laikymosi svarbą.

„Krymo atveju tarptautinė teisė nepažeista. Pagal JTO nuostatas, kiekviena tauta turi teisę apsispręsti,“ – sakė jis.

„Ką mes padarėme? Nekariavome, nieko neokupavome, į nieką nešaudėme, nė vienas žmogus nežuvo dėl įvykių Kryme. Nė vienas, – pareiškė V. Putinas. – Mes pasitelkėme Ginkluotąsias pajėgas tik tam, kad sulaikytume ten buvusius daugiau nei 20 tūkst. Ukrainos karių nuo įsikišimo į laisvą ten gyvenančių žmonių valios pareiškimą. Žmonės atėjo į referendumą ir balsavo. Jie norėjo būti Rusijos sudėtyje.“

Didžiausia Rusijos klaida per pastaruosius 25 metus

V. Putinas pareiškė, jog didžiausia Rusijos klaida per 25 metus laiko tai, kad šalis nepaskelbė savo nacionalinių interesų.

„Mes nepaskelbėme savo nacionalinių interesų, o reikėjo nuo pat pradžių tai daryti. Ir galbūt tada pasaulis būtų labiau subalansuotas, – teigė V. Putinas, atsakydamas į klausimą apie šalies padarytas klaidas. – Žinoma, patys esame kalti, ką bepridursi, čia nėra ko kaltinti.“

V. Putinas pranašavo Rusijos ekonomikos pakilimą

Kaip pabrėžė Rusijos vadovas, jis tikisi laipsniško Rusijos ekonomikos pakilimo, nepaisant BVP sumažėjimo 3,8 proc. pernai.

„Manome, kad vis tik palaipsniui pasieksime stabilizaciją ir ekonomikos pakilimą“, – sakė jis, o taip pat pabrėžė, kad „šiuo metu pas mus yra BVP sumažėjimas 3,8 proc., pramonės gamybos – 3,3 proc., infliacija padidėjo 12,7 proc.“.

Ir vis tik, jo teigimu, išlieka teigiamas vidaus prekybos balansas ir „pirmą kartą per daug metų žymiai padidėjo produkcijos su didele pridėtine verte eksporto apimtys“.

„Tai iš tiesų visiškai pozityvus procesas ekonomikos viduje“, – pabrėžė Rusijos prezidentas.

Jis pridūrė, kad Rusijos ekonomikoje išlieka didelis rezervų lygis.

„Centrinis bankas turi maždaug 340 mlrd. dolerių aukso ir valiutos rezervų, dabar galiu klysti, bet daugiau nei 300 mlrd. dolerių. Ir du vyriausybės rezervų fondai, maždaug po 70–80 mlrd. dolerių kiekvienas, vienas – 70, kitas – 80“, – priminė jis.

Rusijos Ekonomikos plėtros ministerijos (EPM) ir „Rosstat“ duomenimis, BVP sumažėjimas per 11-a 2015 m. mėnesių buvo 3,8 proc., pramonės gamybos – 3,3 proc. Ministerijos vadovas Aleksejus Uliukajevas pareiškė, kad pagal metų rodiklius, šis rodiklis gali būti 3,7–3,8 proc., o pramonės gamybos sumažėjimas – 3,3–3,4 proc. Kaip rašo TASS, oficialių duomenų apie 2015 m. ekonomikos rezultatus EPM dar nepublikavo. Gruodžio 31 d. „Rosstat“ paskelbė pirminį Rusijos infliacijos 2015 m. vertinimą – ji sudarė 12,9 proc. Galutiniai duomenys apie vartojimo kainų indeksą gruodį ir praėjusiais metais „Rosstat“ pateiks 2016 m. sausio 12 d.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...