captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kremliaus požiūris: kodėl Baltijos šalys kelia grėsmę Rusijai

Neseniai šaipęsi iš Baltijos šalių nereikšmingumo bei nesugebėjimo apsiginti, rusų propagandistai, regis, kiek prasitrynė akis ir pastebėjo, jų manymu, nerimą keliančius ženklus: padedamos NATO sąjungininkų, Lietuva, Latvija ir Estija gerokai sustiprino ir toliau stiprina savo gynybinius pajėgumus. Ir, anot uoliausių „dvasingojo rusų pasaulio“ užtarėjų, ne tik gynybinius.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kremliaus politiką liaupsinantys veikėjai jau ne tik mažiau juokiasi iš „pribaltų“, kuriuos esą kepurėmis galėtų užmėtyti vienas rusų desantininkų pulkas, bet ir su vis dažniau prasprūstančiu pagarbios baimės, pagiežingos neapykantos ir paranojos mišiniu konstatuoja: Rusijai NATO raumenis auginančios Baltijos šalys kelia ne tik šypseną, bet ir grėsmę.

Patys pūtėsi, o Baltijos šalis niekino

Iš pirmo žvilgsnio toks dviveidiškas Maskvos šalininkų požiūris nestebina, mat jis nėra naujas. Pavyzdžiui Kremliaus propagandistas viename sakinyje gali pūstis ir liaupsinti „analogų pasaulyje neturinčią“ rusišką ginkluotę, kuri esą pranašesnė prieš visus vakarietiškus atitikmenis, gali pastaruosius įveikti, lengvai sunaikinti.

Bet tuo pat metu bus pabrėžta, kad Vakarų karinės bazės, ginkluotė ir kiti pajėgumai supa Rusiją, kelia jai (bei tarptautinei taikai – nėra ko jau čia kuklintis) egzistencinę grėsmę, neatspindi bendrų interesų ir pan.

Šis požiūris lydėjo Baltijos šalis, kai jos siekė narystės NATO ir galiausiai įstojo į Aljansą. Rusija neslėpė neigiamo nusistatymo, kalbėjo apie neva pažeidžiamus susitarimus, laužomus pažadus bei grasino adekvačiomis atsakomosiomis priemonėmis, tuo pat metu rodydama karinę galią.

Tačiau kartu iš Maskvos per jai lojalius asmenis sklido pašaipos: Lietuva, Latvija ir Estija vis tiek yra mažos, niekam – nei NATO, nei Rusijai nereikalingos, varganos šalelės, iš kurių jau seniausiai į Vakarus valyti tualetų emigravo visi gyventojai.

Baltijos šalių ginkluotosios pajėgos, anot Kremliaus propagandistų, buvo nieko vertos, nepajėgios apsiginti nuo šlovingosios ir nenugalimos Rusijos armijos kumščio – kaipgi kitaip, jei visos trys turi vos kelis tankus, kuriuos turi dalytis.

Tokios arogancijos neišsklaidė net pražūtingi karai Čečėnijoje, o 2008-ųjų karas su taip pat maža, bet didesnę ir geriau ginkluotą kariuomenę turėjusia Gruzija esą tik patvirtino tokio požiūrio teisingumą. Tiesa, Rusijos karinė vadovybė iš dalies prablaivėjo po nuostolių Gruzijoje, būtent todėl pradėta vykdyti milžiniška karinė reformą, kurios antrasis etapas baigėsi pernai.

Tačiau eilinių rusiškos karinės galios mito puoselėtojų sąmonėje Baltijos šalys tebeliko tais mažais nereikšmingais vabalėliais, kuriuos meška galėtų sutraiškyti kada panorėjusi.

Įvaizdį stiprino ir karinę dvasią iki isteriško, sovietmečiu tematyto lygio kėlė Rusijos karinės kampanijos Kryme bei Sirijoje. Pirmuoju atveju prorusiškojo pasaulio gynyba užsiėmė „mandagūs žmonės“, Lietuvoje žinomi žaliųjų žmogeliukų pavadinimu – iš pradžių kukliai, kaip gimnazistės savo tapatybes bei priklausomybę slėpę Rusijos kariai naujomis uniformomis.

Toks paslaptingumas, pusę lūpų pripažįstant, kas gi tie mandagūs žmonės su automatais Kryme tryško su neslepiamu kone orgazminiu pasimėgavimu per Kremliaus kontroliuojamus propagandos kanalus. Antrasis pavyzdys – gausiai nušviesta Rusijos karinė kampanija Sirijoje. Ką gi galima buvo sužinoti apie šią Kremliaus karinę avantiūrą iš Rusijos žiniasklaidos?

Reportažai iš karinių bazių, patys įvairiausi kylančių orlaivių rakursai, tamsius antveidžius, lyg superherojai nuleidę pilotai bei zujantis aptarnaujantis personalas naujomis uniformomis, pakalbintos rūpestingos karinės bazės virėjos, maitinančios rusų karius „sveikais produktais be visokių ten E“.

Taip pat pamatė raketas, bombas prieš kameras čiupinėjantys ir žiūrovams jų „unikalias“ galimybes pristatantys žurnalistai bei jiems paslaugiai iš bepiločių orlaivių filmuotus antskrydžių vaizdus paslaugiai teikiantys arba bet kuriam norinčiam per milžiniškus ekranus rodantys rusų kariškiai – štai ji, naujoji Rusijos karinė galia. Kas prieš tokią šoks? Tik jau ne „fašistai pribaltai“!

O ir „amerikosai“ – taip amerikiečius paniekinamai vadina rusų propagandistai, esą išsigando Rusijos bombonešių, sparnuotųjų raketų ir kitos modernios bei senos ginkluotės Sirijoje.

Tokios istorijos Rusijoje itin populiarios ir dažniausiai nesukelia nė menkiausių abejonių. Pavyzdžiui prieš beveik dvejus metus pradėjo sklisti istorija, kaip Vladimiras Putinas esą kone asmeniškai įbaugino amerikiečius: prieš JAV karo laivą „USS Donald Cook“ pasiuntė atakos lėktuvą Su-24.

Pastarasis esą nepastebėtas prisiartino prie JAV laivo, praskrido virš jo ir taip įvarė baimės amerikiečiams, kad dalis laivo įgulos neva apsiverkė ir pasiprašė atleidžiami iš tarnybos. Šį „faktą“ rimtais veidais pristatinėjo Rusijos televizijų žinių vedėjai, o išversta į anglų, lietuvių ir kitas kalbas pramanyta istorija sklido sukeldama malonumo virpesius Kremliaus gerbėjų rateliuose.

Apniko paranojinės mintys

Tačiau tam tikra baimė bei panika pastaruoju metu jaučiama būtent pastaruose rateliuose, o šie nerimo jausmai siejami su aktyvumu Baltijos šalyse.

Dėl minėtų Krymo įvykių bei karo Ukrainoje savo saugumu ne vien žodžiais susirūpinusios Baltijos šalys išties sustiprino savo pajėgumus: pavyzdžiui Lietuva atnaujino šaukimą, gerokai padidino išlaidas krašto apsaugai, skyrė milijonus eurų įsigijimams – nuo priešlėktuvinės, prieštankinės ginkluotės iki šarvuočių bei savaeigių toliašaudžių haubicų.

Savaime šios priemonės bei nedidelis jų skaičius, palyginus su Rusijos karinių pajėgų mastais, vargu ar galėtų kelti rimtą baimę Kremliui. Tačiau Rusija niekada neslėpė susierzinimo dėl NATO pajėgumų, pirmiausiai amerikiečių dislokavimo Baltijos šalyse – o būtent tai ir įvyko po karo Ukrainoje, kai JAV Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje permetė po kuopą karių bei įrangos.

Dabar toks susierzinimas bei baimė užfiksuoti ir oficialiai – naujojoje Rusijos Nacionalinio saugumo strategijoje JAV bei NATO plėtra įvardijamos kaip grėsmės. Ypač didelį triukšmą Kremlius jau ne vienerius metus kelia dėl JAV, o vėliau ir NATO pradėtos kurti priešraketinės gynybos, kurios dalys dislokuojamos arčiau Rusijos sienų – Rumunijoje ir Lenkijoje.

„Tai pratęsia oficialią politinę retoriką, kuri iš Kremliaus sklinda pastaruosius metus. Rusijos visuomenei reikia įvardyti aiškius priešus, nes be jų sunku paaiškinti, o prieš ką visi tie ekonominiai sunkumai ir karinės srities stiprinimas. Čia atsakymas į klasikinį Rusijai klausimą – „kas kaltas?“ Kaltos JAV ir NATO“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Tomas Janeliūnas.

Net ir nuo Rusijos toliau esančios šalys nevengia griežtų Maskvos žodžių. Palaikydama tradicinį „mus supa priešai“ toną Rusija neseniai ūmiai reagavo į Juodkalnijos pakvietimą tapti NATO nare, nors ši mažytė valstybė šalia Adrijos jūros nuo Rusijos nutolusi per tūkstantį kilometrų.

Vis dėlto „artimuoju užsieniu“ vis dar neretai vadinamos Baltijos šalys bei ryškėjantis NATO matomumas jose Maskvai rūpi labiausiai. Todėl neatsitiktinai Kremliaus propagandistai ne šiaip nukreipė savo dėmesį į Lietuvą, Latviją ir Estiją, bet ir išplėtojo Baltijos šalių – kaip puolamojo NATO placdarmo idėją.

Dar prieš 12 metų Rusijos užpuolimo scenarijų pristatė žymus Rusijos karo analitikas Michailas Chodarionokas. Jis teigė, kad NATO per pirmąsias penkias agresijos minutes stengsis sunaikinti Rusijos civilinę bei karinę šalies valdymo sistemą ir „ištraukti branduolinį geluonį“.

Po to prasidės žaibiškas karas, kuriame dėl didelio NATO pajėgų techninio pranašumo rusams neliks jokių šansų. Nebus jokių frontų, jokių strateginių operacijų, jokio bombardavimo. Viską nulems suderintas žaibiškas smūgis.

Analitiko teigimu, Kaliningrado gynybinio rajono karinė grupuotė bus likviduota per dvi paras, šiek tiek ilgiau atsilaikys Baltarusija. Toks planas buvo iliustruotas žemėlapiu su puolimo kryptimis – į Rusiją NATO esą veržtųsi būtent iš Baltijos šalių ir Lenkijos.

Žinoma, NATO šalyse taip pat netrūko panašių perspėjimų dėl karinės grėsmės – ypač pastaruoju metu. Pasirodė nemažai analitinių straipsnių bei studijų, kuriuose labai rimtai vertinama Rusijos karinė grėsmė Baltijos šalims – apie tai rimtai kalbama ir tyrimų centruose, ir Pentagone.

Tačiau Baltijos šalių, kaip realios karinės grėsmės Rusijai tema kurį laiką buvo primiršta, o dabar tokių pranašysčių padaugėjo. Viena jų pasirodė gruodžio 31-ąją – tą pačią dieną, kai V. Putinas pasirašė Nacionalinio saugumo strategijos dokumentą.

Latvijoje gyvenantis analitikas Viačeslavas Samoilovas nevengia išsijuosęs kritikuoti Baltijos šalis ir liaupsinti Kremlių. Naujausiame savo straipsnyje V. Samoilovas tikina, kad būtent Lietuva, Latvija ir Estija yra tos šalys, per kurias esą galima spausti Rusiją.

„Iš Baltijos šalių galima patogiai pulti Sankt Peterburgą, Smolenską ir Maskvą, atkertant rusus nuo Baltarusijos ir Kaliningrado srities. Tai regionas, kur gyvena daug rusakalbių ir kur yra reali etninio konflikto tikimybė. Tai regionas, kur NATO jau du metus telkia savo pajėgumus.

Taip, šie pajėgumai kol kas yra nereikšmingi – būtent todėl optimistai Rusijoje juokiasi iš panikuotųjų. Esą gali padaryti tie keli šimtai NATO karių, aštuoni patruliniai lėktuvai ir keli surūdiję tankai.

Tačiau mums reikia rimtai susimąstyti, nes ten, kur dabar yra kelios kuopos amerikiečių karių, gali atsirasti armijos. Be to, nuolat rotuodamas pajėgas regione Aljansas tobulina logistikos mechanizmo veikimą, o juk greitai ten atsiras sandėliai, kuriuose bus laikoma įranga“, – rusus baugino analitikas.

Jo teigimu esą yra signalų, kad NATO siunčia kur kas daugiau pajėgumų į Baltijos šalis, nei skelbiama oficialiai. Tokius įtarimus dar gruodį pažėrė rusų tinklaraštininkas, gyvenantis Rygoje.

„Vagonai su karine technika vis juda ir juda į Rusijos pusę, aš jau net nebeskaičiuoju. Anksčiau naktimis vežė, o dabar ir dienomis – nebegėdina, tiesiai per centrinę stotį“, – tikino tinklaraštininkas.

Pasak V. Samoilovo, Latgaloje, netoli sienos su Lietuva, šalia Daugpilio esančiame Silenės miestelyje žmonės esą pastebėjo slaptą JAV tankų „Abrams“ ir pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ saugojimo bazę. Analitikas pamini ir JAV oficialų sprendimą saugoti tankus „Abrams“ Mumaičiuose, netoli Šiaulių bei priduria, kad Baltijos šalyse, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje jau kyla gigantiški tankų saugojimo angarai.

„Tad kam jie ruošiasi?“, – klausia analitikas ir pats pateikia vis populiarėjančią versiją – Baltijos šalys esą bus paverstos placdarmu karui su Rusija. O priežastimi įvardijamas vietos rusakalbių gyventojų maištas, kuriam Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje esą intensyviai ruošiamasi.

Be to, paminėtos ne tik pernai vykusios įvairios karinės pratybos Baltijos šalyse, bet ir baisimasi jų scenarijais – sukilusių vietos gyventojų malšinimu, siekiant užkirsti kelią Ukrainos įvykių pasikartojimui. Interpretacijoms fantazijos netrūksta, o kurstoma isterija įgauna ir komišką atspalvį.

Antai pernai lapkritį „žmogaus teisių gynėju“ prisistatantis garsusis Latvijos rusas Aleksandras Gaponenko paviešino nuotraukas, kuriose užfiksuoti Tornakalnyje, viename Rygos rajonų žygiuojantys ginkluoti latvių kariai.

„Tai ne Sirija ir ne Libija, ne Irakas ir ne Afganistanas, tai Ryga. Ne poligonas ar mokymų centras, o miegamasis Rygos rajonas, beveik centras ir tikri NATO kariai su ginkluote bei ekipuote demonstruoja, kaip vykdomas „valymas“, – tokiu terminu (rusiškai „začistka“) Rusijoje nuo Čečėnijos karų vadinamos operacijos, kurių metu šukuojama teritorija, kariams ieškant asmens ar asmenų, – ir niekas iš Latvijos žiniasklaidos priemonių apie tai nepraneša, visiškas informacinis vakuumas! Padėkite skleisti šią žinią“, – isteriškai savo kreipimąsi baigia A. Gaponenko.

Galiausiai karinio susidūrimo tikimybę Kremliaus propagandistų sąmonėje turėjo sustiprinti lapkritį Turkijoje numuštas Rusijos lėktuvas. Nesyk kitų valstybių oro erdvę pažeidinėję rusų lėktuvai pirmą sykį susidūrė su atveju, kai NATO šalies pajėgos numuša jų orlaivį.

Svarbiausia rasti priešų

Ir nors loginių paaiškinimų kodėl NATO – gynybinis Aljansas iš Baltijos šalių teritorijos turėtų pulti Rusiją – branduolinę valstybę nėra, tai nesustabdo mito, kad NATO yra karinė grėsmė Rusijai plitimo.

„Baltijos valstybės ir Lenkija laikomos smogiamuoju antirusišku Vakarų koalicijos prieš Rusiją frontu. Teritorijomis, skirtomis ginkluotei dislokuoti, tam, kad arčiau Maskvos būtų galima atgabenti raketų, tam, kad galėtų švartuotis karo laivai.

Visa ši teritorija ir minėtosios valstybės, kad ir kas nutiktų, yra ir bus traktuojamos kaip priešiškos. Atsakomoji ugnis,“ – interviu DELFI sakė Rusijos radijo stoties „Echo Moskvy“ redaktorius Aleksejus Venediktovas

„Baltijos šalys, jose didinama ginkluotė – tai pateikiama tarsi patvirtinimas, kad Kremliaus pozicija teisinga. „NATO nori apsupti Rusiją“ – toks teiginys reikalauja bent minimalių patvirtinimų ir NATO bazės ar sunkiosios ginkluotės dislokavimas Baltijos šalyje turėtų tai įrodyti“, – antrino T. Janeliūnas.

Neįtikina nei faktai, kad Aljanso pareigūnai, analitikai ir aukšto rango karininkai kalba priešingai – NATO susidurtų su rimtomis problemomis, bandydama apginti Baltijos šalis nuo Rusijos karinės agresijos – trūksta tiek priemonių, tiek žmonių ir net galbūt valios dislokuoti reikšmingus karinius pajėgumus Baltijos šalyse.

Šiuo metu čia vystoma ne puolamojo, o būtent gynybinio pobūdžio pajėgumai, išskyrus minėtą nedidelį kiekį šarvuotosios technikos.

Pasak T. Janeliūno, nesvarbu, kad tai tėra logiškas NATO atsakas į pačios Rusijos vis agresyvesnę karinę koncentraciją šalia Baltijos sienų. „Propaganda tam ir yra, kad nutylėti tą informacijos dalį, kuri nereikalinga“, – teigė analitikas.

Anot A. Venediktovo, remiantis V. Putino propaguojama „rusiškojo pasaulio“ koncepcija, vietos rusakalbiai gyventojai yra pavaldiniai arba galimi pavaldiniai – arba tie, kuriems reikalinga vadinamosios titulinės tautos apsauga bei globa.

„Šis aspektas aktualus Baltijos valstybėms, kur ši atskira istorija iš vienos pusės susijusi su imperine praeitimi, bet, kita vertus, jos nėra Rusijos dalis. Teritoriniu požiūriu V. Putinui jos nėra Rusijos dalis – skirtingai nuo kitų teritorijų. Nepaisant to, rusų mažumų egzistavimas, kurios paklūsta V. Putino nurodymams ir pagal tam tikrus parametrus jaučiasi diskriminuojamos, jį pastato į patogią šios dalies gynėjo ir gelbėtojo poziciją“, – sakė A. Venediktovas.

Rusijoje patogiai pamirštama, kad tokie gynybiniai pajėgumai vystomi būtent dėl Kremliaus agresijos, kuri, priešingai nei tariama NATO agresija, yra reali – pastaraisiais metais tiesioginių Rusijos karinių veiksmų galią patyrė Gruzija bei Ukraina.

O minėtus karinius veiksmus prieš šias šalis lydėjo galinga informacinė ir propagandos kampanija – panaši į tą, kuri vykdoma prieš neva „fašistines“ Baltijos šalis, kuriose esą taip pat engiami rusakalbiai, kur Mano tėvo gatvėse rengiami smogikai.

O ką daryti su grėsmėmis – tariamomis ar tikromis, Rusija neretai leidžia suprasti iš akivaizdžių užuominų bei realių veiksmų. Pavyzdžiui Pietų Osetijos ir Abchazijos gyventojų „gynimo nuo gruzinų agresijos“ operacija, kurios metu Rusija atplėšė minėtas teritorijas nuo Gruzijos, buvo ciniškai vadinama „privertimas taikytis“.

Ukrainoje Rusija okupavo Krymą motyvuodama „fašistų Kijeve“ grėsme. O ką Maskva gali padaryti šaliai, kuri, kaip teigiama Rusijos nacionalinio saugumo strategijos dokumente turi JAV biologinių ginklų laboratoriją. Tokią informaciją apie Gruzijoje neva kuriamus JAV biologinius ginklus Rusijos užsienio reikalų ministerija skelbė dar vasarą. Rusijai tereiktų besti pirštu į JAV, kurios į Iraką leidosi ieškoti masinio naikinimo ginklų, ir pasekti tokiu pat pavyzdžiu.

Todėl,pasak T. Janeliūno, negalima visiškai atmesti ir galimybės, kad toks grėsmės motyvas gali būti kuriamas kaip pateisinimas ir kokioms nors provokacijoms Baltijos šalyse. Ten, kur ginkluotės koncentracija didėja, visada didesnė ir karinių incidentų tikimybė – kartais išprovokuota, kartais atsitiktinė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...