captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ispanijos laukia nelengvas vyriausybės formavimas po istorinių rinkimų

Ispanijai bus nelengva suformuoti stabilią vyriausybę po to, kai valdantieji konservatoriai užsitikrino netvirtą pergalę sekmadienį vykusiuose istoriniuose rinkimuose, mat jiems ant kulnų lipa politikos senbuviai socialistai ir naujokai – kraštutinė kairioji partija „Podemos“, graikų „Syriza“ sąjungininkė.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Ilgiau negu 30 metų Liaudies partija (PP) ir socialistai vadovavo pakaitomis, bet dabar jiems iššūkį meta naujos dinamiškos partijos – „Podemos“ ir „Ciudadanos“. Pastaroji yra centro dešiniosios pakraipos ir sekmadienį liko ketvirtoje vietoje per itin įtemptus parlamento rinkimus.

Nors PP surinko daugiausiai balsų, ši partija prarado absoliučią daugumą parlamente, netekusi daug mandatų, todėl dabar turės suformuoti aljansą su kitomis partijomis, kad galėtų vadovauti, arba mėginti sudaryti mažumos vyriausybę, kuri veikiausiai nebūtų tvari.

Vis dėlto premjeras ir PP lyderis Mariano Rajoy neketino nuleisti rankų, sakydamas, kad sieks suformuoti vyriausybę.

„Ispanijai reikia vyriausybės, kuri turėtų parlamento palaikymą“, – 60-metis lyderis sakė Madride, stovėdamas aukštoje mėlynoje tribūnoje su užrašu „Gracias“ („Ačiū“) ir kalbėdamas džiūgaujantiems šalininkams.

„Mėginsiu suformuoti vyriausybę, stabilią vyriausybę“, – jis sakė savo šalininkams, susirinkusiems prie partijos būstinės Madride.

„Mums reikia daug kalbėtis, derėtis ir pasiekti susitarimą“, – pridūrė jis, šimtams žmonių skanduojant „Ispanija!“

Tuo tarpu Ispanijos socialistų partija (PSOE) šiuose rinkimuose pasirodė prasčiausiai per kelis pastaruosius dešimtmečius. Dalį balsų iš jų atėmė „Podemos“, sugebėjusi išnaudoti rinkėjų nepasitenkinimą dėl griežto taupymo ir korupcijos, kuris jau anksčiau lėmė šios partijos iškilimą.

Šie rinkimai vainikavo iššūkių kupinus metus Pietų Europoje, kai sausį Graikijoje į valdžią iškilo „Syriza“, o Portugalijoje kairiųjų partijų koalicija sugebėjo išstumti konservatyviąją vyriausybę po spalį vykusių rinkimų, kuriuose nebuvo aiškaus nugalėtojo.

Oficialūs rezultatai rodo, kad Ispanijos valdančioji PP surinko 28,7 proc. balsų ir naujame parlamente turės 123 mandatus – 63 vietomis mažiau negu užsitikrino per rinkimus 2011 metais.

PSOE liko antri, užsitikrinę 90 vietų ir 22 proc. balsų, o „Podemos“, už kurią balsavo 20,6 proc. rinkėjų, turės 69 deputatus.

Ketvirta liko „Ciudadanos“, surinkusi beveik 14 proc. balsų ir turėsianti 40 mandatų.

Tokie rezultatai reiškia, kad parlamente bus keturios reikšmingą įtaką turinčios frakcijos, o ne įprastas PP ir socialistų tandemas, kaip būdavo iki šiol.

Net jeigu kairiosios ir dešiniosios stovyklos partijos sudarytų aljansus – socialistai su „Podemos“ arba PP su „Ciudadanos“ – jos vis tiek neturėtų absoliučios daugumos.

Vienas iš galimų scenarijų – kad socialistai, „Podemos“ ir „Ciudadanos“ sudarytų koaliciją, išstumdami PP iš valdžios ir suformuodami „permainų“ vyriausybę, nors bet kokios trišalės derybos būtų nepaprastai sudėtingos.

Kairysis blokas taip pat gali mėginti susitarti su Katalonijos, Baskijos ir Kanarų salų separatistais, kad užsitikrintų 176 mandatų absoliučią daugumą.

Po derybų su kiekvienos į parlamentą patekusios partijos lyderiais karalius Felipe VI (Felipė VI), oficialus valstybės vadovas, paskelbs ministro pirmininko kandidatūrą.

Nominuotas lyderis turėtų laimėti balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente, kad galėtų pradėti eiti pareigas, o šis procesas gali ilgokai užsitęsti.

Jeigu politinė aklavietė tęstųsi du mėnesius po pirmojo balsavimo, karalius privalėtų paskelbti naujus rinkimus.

Didžiulis nedarbas, nelygybė, korupcija ir stiprėjantis separatistų judėjimas Katalonijoje tėra kelios iš aktualių problemų, išryškėjusių šioje šalyje, smarkiai nukentėjusioje nuo finansų krizės ir nepatenkintoje, daugelio nuomone, priplėkusia politine virtuve.

M.Rajoy, rūstus žilaplaukis ir akiniuotas premjeras, vaizdavo save kaip žmogų, kuriuo galima pasitikėti, kuris atitraukė šalį nuo ekonominio kolapso ribos, kai 2011 metais atėjo į valdžią, ir nukreipė ją atsigavimo keliu.

Po kelerius metus su pertraukomis trukusios recesijos vyriausybė prognozuoja, kad ekonomika šiais metais augs 3,3 proc. – daugelio Ispanijos kaimynių Europoje pavydui.

Tačiau nedarbas 47 mln. gyventojų turinčioje šalyje išlieka didesnis negu 21 proc. – didžiausias Europos Sąjungoje po Graikijos, tad M.Rajoy varžovai per rinkimų kampaniją atkreipia dėmesį į akį rėžiančią nelygybę, kurią nulėmė jo taikytas drastiškas išlaidų sumažinimas, mokesčių padidinimas ir sveikatos apsaugos reformos.

Visa tai ypač pabrėžė „Podemos“ lyderis Pablo Iglesias – 37 metų plaukus į kaselę rišantis universiteto profesorius.

„Pradedame naują politinę erą savo šalyje“, – jis sakė savo šalininkams, laikantiems purpurinius – partijos spalvos – balionus per mitingą, surengtą paskelbus rezultatus.

Nors dar prieš kelis mėnesius „Podemos“ buvo laikoma beišsikvėpiančiu judėjimu, ji vėl sustiprino savo pozicijas dėl P.Iglesias pabrėžiamo paprastumo ir nusigręžimo nuo radikalesnės, ultrakairiosios retorikos, kuri anksčiau buvo būdinga jo partijai.

Tuo tarpu centristinė „Ciudadanos“, kuriai vadovauja 36-erių Albertas Rivera, dar prieš kelias savaites buvo laikoma partija, be kurios nebus įmanoma jokia valdančioji koalicija, bet ji liko tik ketvirta. Vis dėlto tai nereiškia, kad ji negalės daryti įtakos parlamentui.

„Dvi senosios partijos – senoji kairė ir senoji dešinė – nebeturės galios“, – entuziastingai tvirtino „Ciudadanos“ pirmininko pavaduotojas Jose Manuelis Villegasas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...