captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ispanijoje – nenuspėjami parlamento rinkimai

Ispanijoje netrukus pasibaigsiančiuose parlamento rinkimuose dvi politinės arenos naujokės tikisi atimti daug balsų iš dviejų tradicinių, dešimtmečius pakaitomis valdžiusių partijų – konservatorių ir socialistų. Prieš ketverius metus perėmusi gilios krizės krečiamą penktąją pagal dydį Europos ekonomiką, dešinioji Liaudies partija užtikrino sparčiausią bendrijoje ūkio augimą ir dabar tikisi vėl laimėti. Bet dėl skandalų ir 20 procentų viršijančio nedarbo ji praras daugumą, ir kas sudarys vyriausybę, neaišku.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Premjeras Mariano Rajoy laukia antrosios pergalės iš eilės, bet ar jis ir gaus teisę valdyti antrąją kadenciją, sunku pasakyti: įmanomas bet koks scenarijus. Tai sunkiausiai nuspėjami rinkimai per dešimtmečius: visi trys jo priešininkai dar pernai buvo nežinomi ir visi dešimtmečiais jaunesni, bet dabar kažkuris gaus teisę kaip lygus su lygiu derėtis dėl koalicijos su šiuo politikos veteranu.

Liaudies partijos lyderis turi kuo pasigirti: dėl skaudžių taupymo priemonių per ketverius metus ekonomika pakilo iš gilios duobės ir ėmė sparčiai augti, todėl M. Rajoy sako, kad reikia politiką tęsti ir kurti darbo vietas. Tačiau partija neišbrenda iš korupcijos skandalų ir nesugeba sumažinti nedarbo, pagal kurį Europos Sąjungoje nusileidžia tik Graikijai.

 „Vienintelis dalykas, ko galime tikėtis tokią dieną ir ko tikimės – kad dalyvautų kuo daugiau žmonių. Juk kalbame apie labai svarbų sprendimą“, – teigia premjeras.

Socialistų partija dešimtmečius po Franco diktatūros buvo vienintelė tikra konservatorių varžovė. Abi partijos keisdavosi valdydamos šalį. Tačiau daugelis sekmadieninį balsavimą vadina antruoju perėjimo į demokratiją etapu: nors socialistai gal ir išsaugos antrąją vietą, dabar vietoj dviejų partijų Ispanijoje bus keturios apylygės. Todėl pirmą kartą nuo 1977-ųjų nė viena neturės daugumos. Šaliai gresia dar nepatirtas išbandymas ieškoti koalicijų ir nesutarimus spręsti kompromisais. O tai gali grėsti nestabilumu, ypač kai Katalonija neatlyžta ir nori atsiskirti, ir kai išpuoliai Paryžiuje vėl apnuogino terorizmo grėsmę, primirštą po didžiausių Europoje atakų Madrido geležinkelyje 2004-aisiais.

Katalonijoje seniai veikianti, bet visoje šalyje tik pernai iškilusi partija „Ciudadanos“, arba „Piliečiai“, vadovaujama charizmatiško 36-erių Alberto Riveros, atėmė dalį dešiniųjų rinkėjų, siūlydama liberalias reformas, bet kartu pasisakydama prieš konservatorius, esą paskendusius korupcijoje. Todėl partija vargu ar norės veltis į kompromisus ir derėtis dėl vyriausybės, nebent gautų išties didelių nuolaidų. Tad koalicijos paieškos gali trukti ir mėnesius, o gal ne atvesti prie naujų rinkimų.

„Manau, visi išgyvename istorinę akimirką. Kai kurie pirmą kartą. Tie iš mūsų, kurie nepatyrė pirmojo perėjimo į demokratiją, dabar patiria antrąjį. Tai – nauja era“, – sako partijos „Ciudadanos“ pirmininkas A. Rivera.

Dėl trečiosios vietos su juo varžosi priešingų pažiūrų naujokas – partijos „Podemos“, arba „Galime“ vadovas Pablas Iglesijas. Ultrakairiųjų partija, kilusi iš antikorupcinių protestų Madride, išpažįsta tuos pačius idealus – taupymas yra blogis – kaip ir dviejose kitose pietų Europos šalyse šiemet į valdžią atėję kairieji, „Syriza“ Graikijoje ir trys partijos Portugalijoje. Jiems padėjo tai, kad mokesčių kėlimas ir neįvykdyti vyriausybės pažadai tik pagilino nelygybę ir paskatino nusivylimą tradiciniais politikais.

Nematyta intriga ir net smūgis premjerui vis dėlto, atrodo, 36-ų milijonų rinkėjų neįkvėpė. Po blankios poros savaičių kampanijos jų aktyvumas, nepaisant visų lyderių raginimo balsuoti, dar mažesnis, negu per ankstesnius rinkimus, nors ir per juos jau buvo rekordiškai žemas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...