captcha

Jūsų klausimas priimtas

„The Washington Post“: dėl Rusijos antpuolių Sirijoje bręsta nauja krizė

Pagalbos teikimo agentūros įspėja dėl gilėjančios humanitarinės krizės Šiaurės Sirijoje, susijusios su rusų rengiamų antpuolių iš oro suintensyvėjimu, kuris paralyžiuoja pagalbos teikimo kelius, prieigą prie ligoninių ir maisto prekių paskirstymo taškų ir vis didėjančio žudomų ir žalojamų taikių gyventojų skaičiaus.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Antpuoliai iš oro imti eskaluoti ypač aktyviai po to, kai Turkija lapkričio 24 d. numušė rusų karinį lėktuvą šalia pasienio su Sirija. Pranešama, kad Rusija reagavo į šį incidentą didindama pastangas, skirtas sunaikinti prieš šalies valdžią nukreiptas sukilėlių pajėgas, kurios bazuojasi su Turkija besiribojančiose provincijose, rašo „The Washington Post“.

Tarp taikinių, į kuriuos smūgiuojama, atsidūrę pasienio punktai ir greitkeliai, kurie yra naudojami humanitarinei pagalbai teikti. Remiantis šį mėnesį Jungtinių Tautų (JT) humanitarinių reikalų koordinavimo biuro parengta ataskaita, dėl šios priežasties daugelis pagalbos teikimo agentūrų priverstos nutraukti arba mažinti pagalbos teikimo operacijų apimtis, o tai dar labiau apsunkina milijonų konflikto apimtų teritorijų gyventojų būtį.

Ligoninės ir kitos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios organizacijos taip pat izoliuotos, taigi mažėja šių įstaigų pasiekiamumas nuo bombardavimų nukentėjusiems sužeistiesiems. Remiantis JT parengta ataskaita, Sirijoje nuo rugsėjo 30 d. Rusijos pradėtų antpuolių iš oro nukentėjo mažiausiai 20 medicinos įstaigų.

„Prasideda humanitarinė krizė. Žmonės labai kenčia ir yra nesaugūs“, – patikino Turkijoje ir Šiaurės Sirijoje pagalbą teikiančios amerikiečių agentūros vadovas Rae McGrathas. Ši organizacija – viena didžiausių maisto produktų tiekėjų Šiaurės Sirijoje. Nuo rusų rengiamų antpuolių pradžios ši agentūra sugebėjo pristatyti vos penktadalį kiekio, kurį paprastai atgabena.

„Taip pat matome augantį taikių gyventojų aukų skaičių. Vis daugiau žmonių patiria sužalojimų dėl didėjančio bombardavimų intensyvumo“, – patikino jis. „Sudėtinga net įsivaizduoti, kad sąlygos Sirijoje galėjo dar pablogėti, lyginant su tomis, kurios buvo prieš tai; vis dėlto jos tapo dar prastesnės“, – pridūrė R. McGrathas.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija eskalavo atakas virš „Islamo valstybės“ kontroliuojamos rytinės Sirijos teritorijos, tačiau JAV karinių pajėgų atstovai teigia, o taip pat pačios Rusijos parengtos karinės ataskaitos patvirtina, kad didžioji dalis antpuolių vis dar vykdoma prieš Šiaurės vakarų Sirijos dalyje esančias sukilėlių valdomas Latakijos, Alepo ir Idlibo provincijas, kurioms spalio mėn. pradžioje teko didžiausias rusų suduotas smūgis.

Šias teritorijas kontroliuoja įvairios sukilėlių grupuotės, varijuojančios nuo nuosaikiųjų, kurias remia Jungtinės Valstijos, iki su „Al-Qaeda“ susijusios „Jabhat al-Nustra“. Visos šios grupuotės bent jau iš dalies priklausomos nuo per Turkijos sieną teikiamos pagalbos.

Šiose teritorijose gyvena milijonai žmonių, o šimtams tūkstančių iš jų čia teko atvykti iš kitų teritorijų dėl ten vykstančių kovų. Daugeliui jų humanitarinė pagalba – tai būdas išgyventi. Dėl Rusijos intervencijos sukeltų kovų eskalavimo iš gyvenamųjų vietų išsikelti teko dar 260 tūkst. sirų.

Šią informaciją pateikė Pietų Turkijoje dirbantis JT pareigūnas, sutikęs kalbėti tik anonimiškai, nes nėra įpareigotas komentuoti susiklosčiusios situacijos žiniasklaidai.

Anot „Human Rights Watch“ organizacijos atstovo Nadimo Houry, spaudimą sulaikyti į Europą besiveržiančių pabėgėlių srautą jaučianti Turkija griežtai riboja sieną kirsti norinčių sirų skaičių, taigi nuo pilietinio karo kenčiantys žmonės paprasčiausiai neturi galimybių išvengti žiaurumų tėvynėje.

„Iš esmės žmonės perbėga iš vienos vietos į kitą ieškodami saugumo, bet neranda išsigelbėjimo, situacija labai niūri“, – patikino jis.

Nors nėra įmanoma patvirtinti, kad sąmoningai taikomasi į taikius gyventojus, humanitarinės pagalbos teikimo organizacijų atstovai tikina, kad civilių infrastruktūra dažnai tampa antpuolių taikiniu ir tai atsitinka sistemingai, taigi galima daryti atitinkamas išvadas.

Remiantis JT parengta ataskaita, po lapkričio 24 d. surengtų antpuolių metu taikytasi į kviečių sandėlį Idlibo provincijoje, 10 kepyklų, iš kurių maisto prekių gaudavo mažiausiai 200 tūkst. gyventojų, kelias miltų gamyklas ir sandėlius.

„Islamo valstybės“ kontroliuojamoje Alepo provincijos dalyje subombarduota vandens tiekimo bendrovė, 1,4 mln. gyventojų liko be vandens.

R. McGratho teigimu, vykdomi pasikartojantys didelio intensyvumo bombardavimai tose teritorijose, kur neįmanoma išvengti poveikio taikiems gyventojams.

Vieta, kur krovininių automobilių vairuotojai atvyksta surinkti krovinių iš Sirijos, esanti šalia Bab al-Salameh pasienio patikros punkto, per penkių dienų periodą buvo subombarduota net tris kartus.

Dėl šios priežasties nutrūko ne tik humanitarinės pagalbos siuntinių, tačiau taip pat ir komercinių maisto produktų, degalų ir kitų būtinųjų prekių gabenimas. JT ataskaitoje teigiama, kad miltų gamyklą ir kepyklą Idlibo provincijoje sunaikinęs karinis lėktuvas lapkričio 27 d. daugiau nesubombardavo nieko. „Žinoma, tai buvo padaryta tyčia, buvo taikytasi konkrečiai į šiuos objektus“, – R. McGrathas.

Už programų vykdymą Sirijoje atsakingas Pablo Marco iš organizacijos „Gydytojai be sienų“ teigia, kad 12 iš visų nuo Rusijos intervencijos nukentėjusių medicinos įstaigų, kurioms suduoti smūgiai, yra Šiaurės Sirijoje. Jis teigia nemanantis, kad sveikatos priežiūros centrams smogta atsitiktinai.

„Savaime suprantama, negalime užtikrintai teigti, bet bombų pataikymo į ligonines ar visai šalia jų dažnumas – tai pakankamas argumentas, įrodantis, kad jie taikosi į ligonines“, – samprotavo P. Marco.

Taikymosi į civilių infrastruktūrą strategija nėra nauja. Sirijos karinės oro pajėgos ketverius metus trunkančiame kare taip pat sistemingai taikosi į kepyklas, ligonines ir turgus. Rusijos intervencija neabejotinai prisidėjo prie kovinių pajėgumų, o šiuolaikiškesni rusų kariniai lėktuvai gali tiksliau nusitaikyti į taikinius.

Rusijos intervencijos nauda Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui kol kas tik ribota, nors ketinta gauti kur kas didesnės naudos iš Rusijos karinių oro pajėgų suteikiamų galimybių.

Norvegijos pabėgėlių reikalų tarybos generalinis sekretorius Janas Egelandas mano, kad atakos kelia abejonių dėl taikos užtikrinimo proceso perspektyvų, dėl kurių buvo tartasi praėjusį mėnesį Vienoje vykusiose derybose.

Norvegijos pabėgėlių reikalų tarnyba – viena iš organizacijų, dėl išpuolių nutraukusių humanitarinės pagalbos teikimą Šiaurės Sirijoje. J. Egelandas taip pat įspėjo dėl žiemai įsibėgėjus laukiančių dar didesnių negandų.

„Taikiems gyventojams nėra vietų, kur jie galėtų saugiai pasislėpti. Bombarduojamos mokyklos, turgūs ir kepyklos, taikomasi į moteris ir vaikus; mes, būdami humanitarinės pagalbos teikėjais, baiminamės, kad suaktyvėjusi karinė intervencija ir vėl sužlugdys viltis dėl realių taikos derybų“, – tikino J. Egelandas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close