captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paryžiaus klimato konferencijos dalyviams bus pateiktas sutarties juodraštis

Trečiadienį Paryžiaus klimato konferencijos dalyviai jau turėtų gauti visą būsimos sutarties, turinčios sustabdyti klimato šiltėjimą, tekstą ir tada prasidės galutinis šių įtemptų derybų etapas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kaip įprasta, „velnias tupi detalėse“ – ir daugiausiai tai susiję su turtingųjų šalių finansiniais įsipareigojimais ir konkrečiais tikslais besivystančioms šalims, kad jos taip pat sumažintų atmosferą teršiančių ir žemės paviršiaus temperatūrą keliančių dujų išmetimą.

Paryžiaus konferencija vis dėlto turi gerų galimybių duoti realų planą, kaip sustabdyti ar bet jau rimtai pristabdyti atmosferos teršimą dujomis, skatinančiomis pavojingą klimato atšilimą, ir tai vyksta pagal iš anksto prancūzų numatytą grafiką. Vien šis faktas gerokai nustebino šioje Jungtinių Tautų konferencijoje dalyvaujančius gamtosaugininkus, nes iš karčios ankstesnių tokių forumų patirties jie žinojo tik apie nuolatinius vėlavimus ir atidėliojimus.

Taigi po atskirų sutarties punktų derinimo trečiadienį jau turėtų būti pristatytas visas projektas ir jau pasigirdo pirmieji optimistiniai pareiškimai, kad jis bus patvirtintas. Pavyzdžiui, taip padarė Europos Sąjunga ir beveik 80 Afrikos ir Karibų bei Ramiojo vandenyno šalių.

„Europos Sąjunga ir grupė Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių susitarė, kad Paryžiaus sutartis turi būti teisiškai įpareigojanti, viską apimanti, teisinga, ambicinga ir tvirta. Jos ilgalaikis tikslas – suteikti vadovaujančią kryptį ilgame kelyje nuo dabartinės padėties iki tol, kol pavyks neviršyti dviejų Celsijaus laipsnių“, – teigia ES klimato ir energetikos komisaras Miguelis Arias Canete.

Taigi galutinės derybos, kurios truks iki penktadienio, bus skirtos sutarties detalėms ir, visų pirma, finansinėms, o tai – šimtai milijardų dolerių.

„Kalbant apie finansus, besivystančių šalių veiksmai didele dalimi priklausys nuo išsivysčiusių šalių finansavimo ir technologinės paramos. Nes jie tai turi, o besivystančios šalys – ne. Taigi tie, kurie turi, turės pasidalinti su tais, kuriems trūksta. Tai labai paprasta logika. Bet kol kas pažadas šiam tikslui nuo 2020-ųjų mobilizuoti po 100 milijardų dolerių kasmet – neįgyvendintas, taigi iškyla finansų klausimas“, – sako Indijos gamtosaugos ministras Prakashas Javadekaras.

Kita vertus, kaip pripažino valstybės sekretoriaus Johno Kerry vadovaujama amerikiečių delegacija, vien pernai Jungtinės Valstijos išleido gerokai daugiau kaip 100 milijardų, kad būtų likviduotos aštuonių didelių šalies pietines ir rytines pakrantes nuniokojusių uraganų pasekmės, o šie uraganai tiesiogiai siejami su klimato atšilimu.

Paryžiaus sutartis, jei pavyks ją pasirašyti, turėtų įsigalioti nuo 2020-ųjų. Būtent tais metais tikimasi, kad dėl anglių, naftos ir dujų deginimo išskiriamo ir klimato šiltėjimą sukeliančio anglies dvideginio išmetimas į atmosferą turėtų pasiekti maksimumą. Po to sutartis turėtų smarkai apriboti iškastinio kuro naudojimą ir pramoninių šalių  pinigais paremti besivystančių šalių perėjimą prie švarios energetikos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...