captcha

Jūsų klausimas priimtas

IS grasinimai: kuo dėtos Baltijos šalys?

Teroristinės „Islamo valstybės“ (IS) vaizdo įrašas, kuriame grasinama šešiasdešimčiai valstybių, tarp jų ir Estijai bei Lietuvai, užminė mįslę. Nejaugi džihadistai apskritai žino egzistuojant tokias šalis, kurių paprastai nebūna girdėjęs dažnas išsilavinęs žmogus? O gal tai rusų darbas?
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Pastarąją prielaidą, regis, būtų linkęs palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis, kuris viešai pareiškė matantis paralelių tarp Rusijos propagandinių žinučių ir IS propagandos.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas, informacinių karų specialistas Nerijus Maliukevičius pritaria VSD direktoriaus pozicijai. Jo teigimu, „Islamo valstybės“ propagandiniai vaizdo įrašai paprastai būna nufilmuoti lauko sąlygomis, juose matyti automobilių kolonos, patys teroristai, bet tai nebūna vien kompiuterine grafika papuošti filmukai. Mokslininkui tai labiau primena rusiškus propagandinius filmukus.

Tačiau asociacijos „International Security Cluster“ informacinių operacijų vadovas Aurimas Navys sako, kad sukarti visų šunų ant Rusijos neįmanoma. Tai gali būti naudinga Maskvai, bet nebūtinai jos organizuota.

Ištyrė IS propagandą ir padarė išvadas

Jungtinėje Karalystėje įsikūręs Quilliam fondas, 2015 m. vasarą išanalizavęs 1146 ISIS propagandos vienetus, padarė tokias išvadas:

– 6 pagrindinės ISIS propagandos temos: brutalumas nepaklusniesiems (2,13 proc.), gailestingumas nuolankiesiems (0,45 proc.), priklausomybė kalifatui (0,89 proc.), sunitų viktimizacija, esą prieš sunitus veikia priešai (6,84 proc.), karas (37,12 proc.) ir utopinė visuomenė (52,57 proc.).

– Daugiau nei pusė „Islamo valstybės“ propagandos vaizduoja civilių gyvenimą „Islamo valstybės“ valdomose teritorijose: tai apima ekonominę veiklą, socialinį gyvenimą, savaip suprantamą „tvarką“ ir „teisingumą“ visuomenėje, religinį patosą. Taip „Islamo valstybė“ didina savo patrauklumą ir kuria utopiško gyvenimo vaizdą musulmonams.

– Kita dalis propagandos skiriama „Islamo valstybės“ brutalumo pabrėžimui. Tokie vaizdai ir pranešimai skiriami tikslinėms auditorijoms – tarptautinei bendruomenei ir regione gyvenantiems musulmonams, kad atgrasintų juo nuo ginkluotos kovos prieš IS.

Quilliam fondas analizavo vasaros meto ISIS propagandą dar iki Paryžiaus atakų, todėl padarė išvadą, kad ISIS dėjo daugiau pastangų atgrasinti vietos bendruomenes, kad jos nesipriešintų džihadistams.

– Trečioji teroristų propagandos tema – IS karinė galia. Analitikų nuomone, dauguma karinės galios demonstracijų yra surežisuota siekiant parodyti, kad „Islamo valstybė“ ką nors puola ir atakuoja.

– Quilliam fondo ekspertai padarė išvadą, kad IS propagandos kampanija yra sofistikuota, o jos sėkmė glūdi – kiekybėje ir kokybėje. „Turint omeny jos mastą ir tikslus, negatyvios priemonės, tokios kaip cenzūra, veikiausiai žlugtų“, – sakoma ekspertų išvadoje.

– 78 proc. „Islamo valstybės“ informacinės produkcijos yra nuotraukų pavidalu, 7 proc. – video, 11 proc. informacijos būna rašytinė, 4 proc. – audio.

Grasinama 60 valstybių

„Islamo valstybei“ priskiriamas ir vaizdo įrašas, kuriame teroristai grasina šešiasdešimties valstybių kariams, esą juos „pasieks karo liepsnos ir sudegins ant mirties kalnų“.

Iš pateikiamų anti-IS koalicijos šalių vėliavų galima suprasti, kad grasinimai išsakomi ir Baltijos šalims – Estijai ir Lietuvai. Latvijos vėliavos tarp jų nėra.

VSD direktorius D. Jauniškis pažymėjo matantis paralelių tarp Rusijos ir IS propagandos.

„Pirmiausia, reikėtų žiūrėti, iš kur tos žinutės ateina, kur jos yra suformuotos. Matant tendencijas informacinių operacijų, kurios vykdomos iš rytinės mūsų kaimynės, galime įžvelgti sąsajų. Tarp tų žinučių ir jų žinučių yra labai įdomių paralelių ir labai panašių dalykų. Paneigti to fakto, kad tos žinutės specialiai siunčiamos, mes jokiais būdais negalime“, – laidoje „Savaitė“ sakė D. Jauniškis.

Tai panašu į rusišką stilių?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų politologas N. Maliukevičius teigia, kad šešiasdešimčiai šalių grasinantis vaizdo įrašas panašesnis į Rusijos propagandos produktą nei į „Islamo valstybės“.

„Man iš tikro buvo keista pamačius ir dar kartą peržiūrėjus vaizdo pranešimą. Mačiau daug sąsajų su tuo, kaip tokius propagandinius filmukus kuria Kremlius ir Kremliui artimo grupės. Pavyzdžiui, buvo toks filmukas „Aš okupantas“ ir kiti. Man jis buvo panašesnis į jį nei į ankstesnius IS produktus: ten būdavo tokie brutalūs vaizdai, žudymai – taip skleidžiama jų idėja“, – sakė N. Maliukevičius.

„Tokių filmukų IS negamino. Jie paprasčiausiai būdavo kitokie. Jei tai bendri grasinimai (kad ir tam pačiam Vladimirui Putinui), tai filmuojama vos ne karo lauko sąlygomis, žmonės sulipę ant džipų. IS brandu tapo brutalios žmogžudystės. Šiuo atveju tai buvo dizaino prasme gražiai paruoštas paveiksliukas, įtraukiantis 60 valstybių vėliavų iškart darant prielaidą, kad visos šios šalys pradės apie tai rašyti, šnekėti ir panašiai“, – sako politologas.

N. Maliukevičius sako, kad reikia ir atsižvelgti į kontekstą – Rusija šiuo metu nori atrodyti taip, tarsi jos veiksmai Sirijoje atitiktų daugumos šalių interesus. Filmuke parodomos 60 šalių vėliavos, tarp kurių yra ir Rusija. Iš pirmo žvilgsnio atrodo – Rusija yra su kitomis valstybėmis.

Tačiau asociacijos „International Security Cluster“ informacinių operacijų vadovas A. Navys teigia, kad IS gamina labai daug propagandinės produkcijos ir tikrai gali būti, kad teroristinė organizacija pagamino ir aptariamą filmuką.

„Karti visų šunų tik ant Rusijos nelabai išeina. Žinoma, visuomet reikia ieškoti sąsajų, bet tai jau būtų per drąsu“, – sako A. Navys.

Jo teigimu, Lietuvoje reakcija į filmuką apskritai buvo išpūsta.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...