captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kremlius rengia atsaką NATO veiksmams

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas gruodžio 2 d. patikino, kad NATO ekspansija į Rytus neliks be atsako, praneša naujienų agentūra „RIA Novosti“. Toks jo pareiškimas nuskambėjo po to, kai Juodkalnija pakviesta prisijungti prie NATO.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Pačiais įvairiausiais lygmenimis Maskva visada pabrėždavo, kad tebesitęsianti NATO ir jos karinės infrastruktūros ekspansija į Rytus negali likti be atsakomųjų veiksmų iš Rytų, t.y. Rusijos pusės, skirtų saugumo interesų ir interesų pariteto palaikymo užtikrinimui“, – sakė D. Peskovas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad kol kas būtų anksti kalbėti apie konkrečias priemones, rašo tvrain.ru. Anot D. Peskovo, norint šiuo klausimu kalbėti konkrečiai, reikia sulaukti oficialių pareiškimų iš Rusijos pusės.

„Pradėkime nuo to, kad prezidentas savo nuomonės šiuo klausimu kol kas neįvardijo, siūlau mums sulaukti ne ekspertų vertinimų, o oficialių Užsienio reikalų ministerijos, mūsų karinės vadovybės arba šalies vadovo pareiškimų, jei jų bus“, – tęsė D. Peskovas.

Taip pat jis pabrėžė, kad kol kas Kremlius neketina pasisakyti šiuo klausimu, nes dabartiniai prioritetai yra kitokie.

S. Lavrovas: turime labai daug klausimų NATO

Rusija pasirengusi atnaujinti kontaktus su Šiaurės Atlanto aljansu Rusijos ir NATO Taryboje. Tai trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, praneša „Interfax“.

„Jeigu dabar ponas Jensas Stoltenbergas parodys tokią iniciatyvą, tai susirinksime, pažiūrėsime, paklausysime, ką mūsų kolegos iš NATO turi mums pasakyti“, – teigė jis, komentuodamas trečiadienį nuskambėjusį NATO generalinio sekretoriaus J. Stoltenbergo pareiškimą, kad gali būti sušauktas NATO ir Rusijos Tarybos posėdis įgaliotųjų atstovų lygiu.

„Mes turime labai daug klausimų NATO blokui, taip pat ir dėl ankstesnių susitarimų pažeidinėjimo, todėl yra apie ką pakalbėti“, – pridūrė Rusijos URM vadovas.

Pasak jo, Rusija „niekada nebuvo atsisakiusi dirbti šiuo formatu“.

Anksčiau trečiadienį J. Stoltenbergas sakė svarstysiąs galimybę atnaujinti politinę sąveiką su Maskva NATO ir Rusijos Taryboje.

DELFI primena, kad NATO šalių užsienio reikalų ministrai trečiadienį pakvietė Juodkalniją prisijungti prie JAV vadovaujamo karinio aljanso, žengdami žingsnį, prieš kurį ne kartą griežtai pasisakė Rusija, tvirtinanti, jog tai sukeltų grėsmę stabilumui Vakarų Balkanuose.

„NATO užsienio reikalų ministrai ką tik priėmė istorinį sprendimą pradėti prisijungimo derybas su Juodkalnija, kad ji taptų 29-ąja nare“, – sakė Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Tai gera diena Juodkalnijai, Vakarų Balkanams ir visam Aljansui“, – sakė J.Stoltenbergas, kurio žodžius palydėjo 28–ių NATO valstybių užsienio reikalų ministrų, susirinkusių į atvirą posėdį patvirtinti šio sprendimo, plojimai.

„Jis aiškiai parodo, kad NATO durys atviros, (ir sustiprina)... mūsų taikios ir vieningos Europos viziją“, – sakė NATO vadovas.

Rusija pareiškė, kad planuojamas sprendimas dėl Juodkalnijos yra „rimtas euroatlantinio bloko smūgis“.

„Tokio pobūdžio iniciatyva turi tikrą potencialią sukelti konfrontaciją. Ji neskatins taikos ir stabilumo Balkanuose arba apskritai Europoje, – pabrėžė Maskva. – Ji tik dar labiau komplikuos Rusijos ir NATO ryšius.“

Ta maža Balkanų šalis, turinti tik kiek daugiau negu 600 tūkst. gyventojų, tapo nepriklausoma 2006 metais po buvusios Jugoslavijos kruvino subyrėjimo. Anksčiau Juodkalnija buvo sudariusi federaciją su Serbija – ilgamete Rusijos sąjungininke, kurią Maskva visada laikė didelės slaviškosios šeimos dalimi.

1999 metais NATO vadovaujama aviacijos bombardavimo kampanija privertė Serbijos pajėgas pasitraukti iš maištingos Kosovo provincijos, kuri pasiskelbė nepriklausoma 2008 metais.

Dauguma buvusio Maskvos vadovaujamo Varšuvos sutarties šalių ilgainiui tapo NATO narėmis, o tas procesas prasidėjo 1999 metais..

Naujausiomis Aljanso narėmis 2009 metais tapo Kroatija ir Albanija, o Bosnija, Makedonija ir Gruzija tikisi, kad joms taip pat bus atverta tokia galimybė.

Vakarų diplomatai sako, kad sprendimą dėl Juodkalnijos priimti buvo gana lengva, bet apsispręsti dėl trijų kitų – ypač Gruzijos, kuri trumpai kariavo su Rusija 2008 metais – bus daug sunkiau.

J. Stoltenbergas nurodė, kad Bosnija ir Hercegovina, Makedonija bei Gruzija daro pažangą savo pastangose užsitikrinti NATO narystę, o bloko užsienio reikalų ministrai pakartojo 2008 metais išsakyta poziciją, kad Tbilisis kada nors taps Aljanso nariu.

„Darysime viską, kad padėtume jiems įvykdyti savo uždavinius. ... Skatiname juos toliau eiti reformų keliu“, – sakė NATO vadovas.

Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...