captcha

Jūsų klausimas priimtas

JT derybų dalyviai stengsis suderinti pasaulinę klimato sutartį

Kitą dieną po to, kai pasaulio lyderiai pažadėjo susivienyti kovoje su klimato pokyčiais, Jungtinių Tautų derybų dalyviai antradienį ėmėsi varginančio darbo, spręsdami virtinę klausimų, keliančių didelius nesutarimus.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Daugiau negu 150 valstybių lyderiai pirmadienį buvo susirinkę Paryžiaus šiauriniame priemiestyje, siekdami suteikti politinį postūmį procesui, kurį daugelis vadina paskutine galimybe išvengti klimato pokyčių pragaištingų padarinių.

„Dar niekada tiek daug nebuvo pastatyta ant kortos per tarptautinį susitikimą, nes nuo jo priklauso mūsų planetos ateitis, gyvybės ateitis, – atidarymo kalboje pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as. – Visos žmonijos viltys – ant jūsų pečių.“

JAV prezidentas Barackas Obama, Kinijos vadovas Xi Jinpingas ir daug kitų pasaulio lyderių žadėjo, kad jų šalys stengsis apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą.

Šių pastangų rezultatu turėtų tapti sutartis, kuri būtų pradėta įgyvendinti nuo 2020 metų ir padėtų išgelbėti Žemės klimato sistemą nuo pragaištingų pokyčių dar daug dešimtmečių, sakė lyderiai.

„Dabar turime galią pakeisti ateitį – čia ir dabar, bet tik tuo atveju, jeigu sugebėsime išnaudoti šią galimybę“, – sakė B. Obama.

Tačiau panašūs dosnūs pažadai jau yra žlugę per JT derybas, rengtas ilgiau negu du pastaruosius dešimtmečius.

JT klimato procesas glaudžiai susijęs su iškastinio kuro naudojimu, kuris tebėra pasaulio energetikos pagrindas, o tai reiškia, kad bet kokie priimami sprendimai smarkiai paveiktų valstybių interesus.

Jau daug metų konstruktyvius pasiūlymus žlugdo tarpusavio kaltinimai ir kabinėjimasis prie smulkmenų, ypač kurstomas nesutarimų tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų šalių, kam turėtų tekti didžiausia našta dėl atmosferos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo.

Šie nesutarimai netruko atsiskleisti pirmadienį, kai besivystančių šalių lyderiai kritikavo turtingųjų valstybių „veidmainystę“ reikalaujant naudoti mažiau iškastinio kuro, kai pačios užsitikrino kelią į klestėjimą, sudeginusios milžiniškus tokio kuro kiekius.

„Klestintieji iki šiol palieka didelį anglies pėdsaką, o milijardai (žmonių), esančių plėtros laiptų apačioje, ieško erdvės augti“, – pabrėžė Indijos premjeras Narendra Modis.

Diplomatinės pastangos peržengti šiuos nesutarimus prasidės antradienį, kai F. Hollande`as surengs viršūnių susitikimą su 12 Afrikos šalių vadovais, kuriame bus tariamasi, kaip reikėtų kovoti su sausromis ir lėtinti dykumų didėjimą tame žemyne.

B. Obama taip pat susitiks su valstybių, įsikūrusių žemose salose lyderiais, pabrėždamas savo įsipareigojimus padėti tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami klimato pokyčių.

Pavojingas labirintas

Kai šie debatai baigsis, o lyderiai išvyks namo, žemesnio lygmens derybininkai 195 JT narių forume bus įpareigoti parengti tarptautinę sutartį iki gruodžio 11 dienos.

Šį darbą jie turės pradėti antradienio rytą, pastraipa po pastraipos nagrinėdami 54 puslapių sutarties projektą, kuriame apstu prieštaringų pozicijų.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent`as Fabiusas sakė diplomatams, kad jie turi iki šeštadienio išspręsti kiek įmanoma daugiau nesutarimų, o tuomet ministrai perims estafetės lazdelę, derinant įnirtingiausiai ginčijamus politinius klausimus.

Tarp daugiausiai nesutarimų keliančių pasiūlymų yra pastangos susitarti dėl mechanizmo, kaip bus reguliariai tikrinamas įsipareigojimų mažinti anglies junginių patekimą į atmosferą vykdymas, taip pat neturtingų šalių vykdomų kovos su klimato pokyčiais programų finansavimo didinimas, kad iki 2020 metų jis pasiektų pažadėtą lygį – 100 mlrd. JAV dolerių (95 mlrd. eurų). Be to, smarkiai nesutariama dėl pačios sutarties teisinio statuso.

Neturtingos šalys taip pat smarkiai spaudžia turtingąsias pasidalyti švarios energetikos technologijomis, kad padėtų joms išvengti didesnės taršos.

Daugelis galingųjų šalių pritaria planams apriboti pasaulio klimato atšilimą iki 2 laipsnių Celsijaus, lyginant su laikotarpiu prieš pramonės revoliuciją, nors dar reikia labai daug nuveikti, kad toks uždavinys būtų įgyvendintas.

Tačiau dešimtys labiau pažeidžiamų valstybių – tokių kaip mažose salose įsikūrusios šalys arba neturtingos Afrikos valstybės – reikalauja, kad būtų nustatytas alternatyvus 1,5 laipsnio rodiklis. Tos šalys argumentuoja, kad priešingu atveju jų gyventojams, kurių yra iš viso daugiau negu milijardas, iškiltų didelis pavojus.

Išlieka optimizmas, kad sutartis galiausiai bus sudaryta, nes šalys dabar yra padariusios didesnę pažangą JT vadovaujamame derybų procese negu kada nors anksčiau.

Beveik visos šalys yra pateikusios savanoriškus įsipareigojimus mažinti atmosferos taršą anglies junginiais, kurie paveiktų 95 proc. šiuo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Tačiau įgyvendinus visus dabartinius įsipareigojimus Žemės klimatas veikiausiai atšiltų 2,7–3,5 laipsnio Celsijaus, sakė už klimato reikalus atsakinga JT pareigūnė Christiana Figueres.

Vis dėlto ji pažymėjo, kad dabartiniai įsipareigojimai sukuria pagrindą ambicingesniems planams, kurie būtų įgyvendinimai tolesniais metais ir galėtų užtikrinti, kad klimatas atšiltų ne daugiau negu dviem laipsniais.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...