captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Obama: teritoriniai ginčai turi būti sprendžiami teisiškai

Jungtinių Valstijų prezidentas, lankydamas Filipinų karo laivyno flagmaną, Kinijai parodė, kad nesitaikstys su vis aktyvesniais jos veiksmais Pietų Kinijos jūroje ir pakartojo, kad teritoriniai ginčai turi būti sprendžiami pagal tarptautinę teisę.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Pekinas tai vadina vidaus reikalu ir pareiškė, kad savo suverenitetą galėtų ginti jėga, bet laikosi nuosaikiai. Vašingtonas jau yra pasiuntęs karo laivų ir lėktuvų mesti iššūkį Kinijos pretenzijoms, o Barackas Obama žada didinti karinę pagalbą jos kaimynėms.

Vos pradėjęs šešių dienų kelionę po Aziją Jungtinių Valstijų prezidentas labai aiškiai įsitraukė į patį rimčiausią regiono ginčą tarp Kinijos ir dar penkių regiono šalių, iš kurių dvi Amerika yra įsipareigojusi ginti nuo karinio antpuolio.

Barackas Obama aplankė Filipinų karinio laivyno flagmaną, kuris dar prieš ketverius metus priklausė Amerikos laivynui. Filipinams jis žada perduoti ir dar du karinius laivus, kuriuos didžiausia Kinijos kritikė galėtų naudoti rizikingoms misijoms metant iššūkį Kinijos veiksmams ginčijamuose vandenyse.

„Mes turime sutartimi nustatytą įsipareigojimą, geležinį įsipareigojimą ginti mūsų sąjungininkę – Filipinus. Jie gali pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis. Mano vizitas čia pabrėžia mūsų bendrą ištikimybę šio regiono vandenų saugumui ir navigacijos laisvei“, – teigė JAV prezidentas.

Jo deklaruotas posūkis į Aziją susiduria su niūria tikrove, kad dėmesio tebereikalauja neišsprendžiami konfliktai Artimuosiuose Rytuose. Bet Amerikos vadovas žada didinti jau dabar šimtamilijoninę karinę pagalbą Filipinams ir Vietnamui, kuriuos vienija nerimas dėl Kinijos.

Filipinai labai suerzino Pekiną ir teisiniu iššūkiu – teritorinį ginčą perdavė Jungtinių Tautų teismui. Trečiadienį Maniloje susitinka dvi dešimtys Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių lyderių, tarp jų – ir Kinijos prezidentas. Jis kol kas apie ginčą tyli. Tačiau B. Obama per susitikimą su Australijos vadovu vėl užmynė ant nuospaudos – pareiškė, kad ginčus reikia spręsti taikiai ir pagal tarptautinę teisę. Pekinas nuolat irzliai reaguoja į tokius pašalinių pamokymus.

Kinija pareiškė, kad ji yra tikroji teritorinio ginčo auka – esą dešimtis salelių yra užgrobusios kitos šalys.

 „Mes, Kinijos vyriausybė, turime ir teisę, ir pajėgumų atgauti salas ir rifus, kuriuos neteisėtai okupavo kaimyninės šalys. Bet to nepadarėme. Mūsų politika yra didis susilaikymas, kad išsaugotume taiką ir stabilumą Pietų Kinijos jūroje. Dėl to daug paaukojome“, – sako Kinijos užsienio reikalų viceministras.

Tačiau Amerikos neįtikino paties Kinijos vadovo pažadas, kad nemilitarizuos ginčijamų vandens plotų, kur gali būti ir daug naftos bei dujų, ir per kuriuos kasmet keliauja prekių už penkis trilijonus dolerių. Vašingtonas seka, kaip Kinija pila dirbtines salas ir jose stato kariniams lėktuvams tinkamus didelius aerodromus bei švyturius.

Pentagono vadovas neseniai aplankė regione dislokuotą lėktuvnešį. Kiek anksčiau, kad parodytų ryžtą išsaugoti laivybos laisvę, jis pasiuntė galingą karo laivą priartėti prie salelių arčiau, negu būtų Kinijos teritorinės jūros riba. Vėliau pasiųstas ir bombonešis. Tokius patrulius, nepaisydamas Pekino protestų, Vašingtonas žada rengti kas kelis mėnesius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...