captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES ir Afrika patvirtino migrantų krizės mažinimo planą

Europos Sąjungos lyderiai, dalyvaujantys viršūnių susitikime su partneriais iš Afrikos šalių, ketvirtadienį patvirtino 1,8 mlrd. eurų patikos fondą, kurio lėšos bus skiriamos kovai su masinės emigracijos iš Afrikos į Europą pagrindinėmis priežastimis.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Planas, kurį iškart sukritikavo Senegalo prezidentas Macky Sallas, apima aptakius pažadus spartinti prieglobsčio prašytojų, pripažintų neatitinkančiais kriterijų, repatrijavimą, taip pat ribotą galimybių teisėtai imigruoti į Europą išplėtimą – daugiausiai studentams ir mokslininkams.

Šias pastangas papildys ES finansavimas iš 1,8 mlrd. eurų „nepaprastojo patikos fondo“ plėtros projektams, turintiems šalinti tokias pagrindines migracijos priežastis kaip skurdas, konfliktai, represinis valdymas ir nesaugumas, su kuriuo visoje Afrikoje susiduria milijonai žmonių, priverstų palikti savo namus.

Šios lėšos bus skirtos iš ES kolektyvinio biudžeto, tad 28 bloko šalys prašomos papildomai įsipareigoti skirti tokią pačią sumą savo iniciatyva.

„Kad Afrikos patikos fondas ir mūsų atsakas būtų įtikinami, noriu, jog daugiau šalių narių prisidėtų, kad būtų pasiektas atitikimas 1,8 mlrd. eurų, kuriuos pasiūlė ES“, – sakė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris sakė ES lyderiams pasirašius tą sutartį.

Komisija nurodė, kad 25 iš 28 ES šalių ir Bendrijai nepriklausančios donorės Norvegija bei Šveicarija kol kas yra pažadėjusios skirti tam fondui iš viso tik apie 78,2 mln. eurų – gerokai mažesnę sumą negu 1,8 mlrd. eurų, kurią įvardijo J.-C. Junckeris.

Naujieji numanomi pinigai bus priedas prie maždaug 20 mlrd. eurų, kuriuos kasmet ES skiria Afrikai. Iš jų bus finansuojami įvairūs projektai: nuo apmokymų, subsidijų smulkiam verslui suteikimo ir kovos su maisto trūkumu, iki planų, kuriais tiesiogiai siekiama sumažinti emigraciją, spręsti radikalizacijos ir smurto problemas.

Bendras planas buvo patvirtintas baigiantis dviejų dienų viršūnių susitikimui Maltoje, nors kai kurių šalių vyriausybės dėl jo reiškė nepasitenkinimą, sakydamos, kad Europa stengiasi tapti neprieinama „tvirtove“ ir pernelyg sureikšmina naujųjų atvykėlių keliamų problemų mastą.

Afrikiečiai sudaro apie 140 tūkst. iš beveik 800 tūkst. migrantų, šiais metais atplaukusių į Europą per Viduržemio jūrą. Dabar daug daugiau žmonių atvyksta iš Sirijos ir kitų Artimųjų Rytų šalių per Turkiją ir Graikiją.

Pastangos sumažinti atvykėlių antplūdį tame fronte yra pagrindinė tema per Valetoje ketvirtadienio popietę prasidėjusį atskirą ES lyderių susitikimą, kuriame bus svarstomos ir pastangos pagerinti bendradarbiavimą su Turkiją, sprendžiant migrantų krizę.

M. Sallas sakė, kad pagal susitarimą su ES siūlomų lėšų toli gražu nepakaks Afrikos problemoms spręsti, taip pat kaltino europiečius, kad šie „per daug akcentuoja (neteisėtų migrantų) sugrąžinimą – galbūt dėl viešosios nuomonės“.

„Šis klausimas jau sprendžiamas galiojančiomis sutartimis tarp ES ir Afrikos šalių. Manau, kad taip pat fundamentalus yra filosofinis klausimas: negalite reikalauti, kad afrikiečiai būtų vėl priimami į savo kilmės šalis, kai jūs priimate sirus ir kitus. Afrikiečių, migruojančių į Europą, skaičiai nėra tokie dideli kaip žmonės kalba“, – pabrėžė Senegalo lyderis, vienas iš Afrikos politinių sunkiasvorių.

„Patikos fondo neužtenka. 1,8 mlrd. eurų yra gerokai per mažai“, – jam pritarė Nigerio prezidentas Sahelyje Mahamadou Issoufou, kuris susiduria su rimtomis migracijos ir sausrų problemomis.

„Mums reikia ne tik oficialios plėtros pagalbos tokia forma, bet ir pasaulinio valdymo reformos. Pasaulio prekyba turi būti teisinga. Turi būti daugiau investicijų Afrikoje. Oficiali plėtros pagalba yra gerai, bet jos neužtenka“, – kalbėjo jis.

Nepasitenkinimą dėl šių diskusijų rezultatų taip pat reiškė vienas pagrindinių prieš migrantus nusistačiusių ES „vanagų“ – Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas .

„Skausminga pripažinti, bet keli graikų keltų kapitonai daug veiksmingiau kovojo su migracija negu 28 premjerai per kelis susitikimus“, – sakė V.Orbanas, turėdamas omenyje faktą, kad keltų kapitonai neseniai ėmėsi pastangų, kad migrantai, pasiekę netoli Turkijos esančias salas, nebūtų gabenami į Graikijos žemyninę dalį.

Vis dėlto Britanijos vidaus reikalų sekretorė Theresa May tvirtino, kad derybos buvo konstruktyvios.

„Turime būti pasiruošę grąžinti žmones Afriką, bet taip pat turim smogti nusikalstamoms (žmonių kontrabandininkų) gaujoms, kurios pelnosi iš žmonių nelaimių“, – pabrėžė ji.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Pabėgėlių krizė Europoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...