captcha

Jūsų klausimas priimtas

Maltoje bando pažaboti pabėgėlių krizę

Dar 18 migrantų nuskendo prie Turkijos, kai Europos Sąjungos vadovai Maltoje pradėjo susitikimą su Afrikos lyderiais, kaip pažaboti atvykėlių srautą iš skurdžiausio žemyno į turtingiausią. Europa pinigais ir teisėtos migracijos palengvinimais mėgins įtikinti Afriką pažaboti nelegalų srautus. Tačiau dabar kur kas daugiau pabėgėlių atvyksta per Turkiją ir bendradarbiavimą su ja bendrijos lyderiai svarstys ketvirtadienį. Nelaukdama bendrų veiksmų tvorą pasienyje su Kroatija jau pradėjo statyti ir Slovėnija.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Tvirtovė Europa, bet ją juosiantis griovys – Viduržemio jūra – lengvai įveikiamas ir ateitis žada dar didesnius srautus, kai per artimiausius 35-erius metus Afrikos gyventojų padaugės dvigubai. Tad Maltoje, kurioje daug šimtmečių kovojo krikščionių ir musulmonų galybės, trečiadienį ES valstybių vadovai tariasi su trimis dešimtimis Afrikos lyderių, kaip elgtis. Kaip kurti darbo vietas, kaip kovoti su dykumų plitimu ir kaip skatinti teisėtą migraciją, bet stabdyti ekonominius migrantus.

Viršūnių susitikimas pradėtas planuoti prieš pusmetį, kai Europą sukrėtė didžiausia tragedija Viduržemio jūroje: paskendo aštuoni šimtai migrantų.

„Tokį cunamį pabėgėlių labai sunku atlaikyti ir susitvarkyti. Tuo labiau, kad dar neveikia ir išorinių sienų apsauga kokybiškai, neturime iki galo įkurtų registracijos centrų Graikijoje ir Italijoje. Taigi, darbų labai daug, o srautų nemažėja“, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Per pusmetį padėtis pasikeitė – migrantų iš Afrikos – tik ketvirtadalis. Todėl jos vadovams ES žadės ilgalaikes priemones, tarp jų – kone 4 mlrd. eurų papildomos paramos, kad nepriteklius kenčiantys žmonės rastų darbo savo šalyse. Bet kol kas valstybės narės nelabai entuziastingai žada pinigus. O ir Afrikos lyderiai nelabai entuziastingai nori riboti emigraciją, nes išvykusieji namo parsiunčia milijardus eurų, dar mažiau nori priimti atgal ištremiamus nelegalus. Tad ar bus rezultatų?

O ir prieglobstį Maltoje suradę afrikiečiai skeptiški: vargu ar Europa, dažnai nerandanti jokių geresnių sprendimų tik siūlyti pinigus, išspręs gilias problemas.

„Noriu taikos savo šalyje, o taikos jie negali padaryti, tai negi manote, kad išspręs mano šalies problemas? Negi manote, kad pribaigs mūsų teroristų grupes? Negi manote, kad sustabdys karą? Jie to negali“, – sakė pabėgėlis iš Somalio Mohamedas Abdulkadiras Omaras.

ES yra sutarusi, kad jau lapkritį ims veikti registravimo centrai prie bendrijos išorinių sienų, keturi – vien Italijoje. Bet kol kas trūksta Europos šalių pažadėtų ekspertų ir nežinia, kaip elgtis su tais, kurie išmeta dokumentus ir net atmetus jų prieglobsčio prašymus, neaišku, kur juos grąžinti. Europos Sąjungos pareigūnai pripažįsta, kad prieglobsčio prašymai svarstomi labai ilgai: iš beveik aštuonių šimtų tūkstančių atvykėlių beveik trečdalis jau laukia pusmetį.

„Jei srautas liautųsi rytoj, prireiks dar maždaug metų apdoroti visus laukiančius prašymus“, – prognozavo Europos prieglobsčio paramos biuro atstovas Jean-Pierre`as Schembris.

Nauja tragedija tarp Turkijos ir Graikijos priminė, kad dabar didžiausi srautai – iš Sirijos ir kitų Azijos šalių. 18 paskendusiųjų ištraukė pakrančių apsauga, iš jų – septynis vaikus. Jie buvo ryžęsi plaukti laiveliu net kai šis atsitrenkęs į uolas ėmė semti vandenį, ir lemtingą klaidą suprato per vėlai. Kone trisdešimt pavyko išgelbėti. Žmonija žiūri iš šalies, piktinasi Turkijos prezidentas. Kaip elgtis su Turkija, Europos Sąjungos lyderiai tarsis ketvirtadienį.

„Krizė suvaldoma. Tai – 600 tūkst. žmonių. Jei matome, kad Turkija jau priėmusi per du milijonus pabėgėlių iš Sirijos, manome, kad ir Europa pajėgi tai suvaldyti. Bet, žinoma, tai įmanoma tik organizuotai“, – pareiškė Jungtinių Tautų Pabėgėlių reikalų agentūros atstovė Carlotta Sami.

O kol bendrų veiksmų nėra, šalys sukasi, kaip gali. Jau ir Slovėnija pradėjo statyti tvorą pasienyje su Kroatija. Kaimyninei Vengrijai siena rugsėjį padėjo visiškai sustabdyti srautus, o nuo tada per mažytę Slovėniją perėjo kone 200 tūkstančių ir ji baiminasi, kad kils humanitarinė krizė, jei sieną pridarys Austrija. Tačiau tvora sukėlė Kroatijos kritiką – esą pabėgėlių spygliuota viela nesustabdys, statyti reikia ne sieną, o prieglobsčio centrus. Slovėnija atsisako, kad neviliotų migrantų.

„Tvoros nėra geriausias sprendimas. Ir tvoros Europoje nėra geriausias simbolis“, – nukirto prezidentė.

Piečiau – dar didesnis chaosas, kai per Makedoniją Serbijos link plūstelėjo migrantai, žemyną pasiekę pasibaigus keltininkų streikui Graikijos salose. Chaosas ir politikoje – prieš pabėgėlių priėmimą griežtai nusiteikusi Lenkija išvis neatsiuntė atstovo į derybas Maltoje. Jos prezidentas būtent šiandien surengė vyriausybės pasikeitimo ceremoniją, ir Varšuva atstovauti Lenkijos interesams įgaliojo Čekijos premjerą. Tai gali būti ir konservatorių antausis buvusiam liberalų premjerui, Donaldui Tuskui, Maltos susitikimo pirmininkui. D.Tuskas sako, kad rekordinis pabėgėlių srautas taptų iššūkiu bet kokiai demokratijai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Pabėgėlių krizė Europoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...