captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kiek Rusijai kainuoja karas Sirijoje

Gynybos ir saugumo bei žvalgybos analizės agentūros „Janes“ (IHS) skaičiai rodo, kad bombardavimo reidai, infrastruktūra ir kariuomenė žemėje bei sparnuotosios raketos, paleistos į konflikto zoną, nuo atakų pradžios rugsėjo 30 d. kainavo Rusijai 80–115 mln. dolerių (72,1–103,7 mln. eurų).
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Lyginant su Rusijos 3,1 trln. rublių (50 mlrd. dolerių; 45 mlrd. eurų) šių metų gynybos biudžetu, tai menkas pokytis. Tačiau Kremlius turėtų matyti, kad išlaidos ir įsipareigojimai didėja. Analitikai įspėja, kad konfliktas Sirijoje gali užsitęsti kelerius metus, o jei žus karių, Rusijos įsikišimas gali būti dramatiškai eskaluotas.

Gynybos ministerijos pranešimu, pastarąsias tris savaites apie 36 rusų karo lėktuvai ir sraigtasparniai iš oro bazės, kontroliuojamos Sirijos prezidento Basharo al Assado, atlieka maždaug po 40 atakų per dieną ir apšaudo taikinius, priklausančius maištininkų grupuotės bei „Islamo valstybės“ (IS) džihadistams.

Tikslių duomenų retai pateikiama, visgi žiniasklaida praneša, kad oro bazėje aptarnaujančio ir saugančio oro pajėgas personalo yra apie 1500–2 000 asmenų, atvykusių laivais Juodąja jūra ir lėktuvais per Irano ir Irako erdvę. Ekstra pastiprinimui taip pat yra keli karo laivai rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

Kiekvieno karo lėktuvo valandos skrydis kainuoja 12 tūkst. dolerių (10 tūkst. eurų), sraigtasparnio – 3 000 dolerių (2 700 eurų), IHS skaičiavimais. Lėktuvai bombarduoja vidutiniškai po pusantros valandos per dieną, sraigtasparniai skraido po valandą per dieną, taigi kas parą Maskva išleidžia apie 710 tūkst. dolerių (640 tūkst. eurų), anot IHS. Kasdien amunicija atsieina maždaug 750 tūkst. dolerių (676,6 tūkst. eurų).

IHS skaičiavimu, kasdienis karinio personalo išlaikymas kainuoja 440 tūkst. dolerių (396,9 tūkst. eurų). Laivų laikymas Viduržemio jūroje atsieina dar 200 tūkst. dolerių (180 tūkst. eurų). Kitos išlaidos (logistika, žvalgybos duomenų rikimas, komunikacija ir inžinerija) kainuoja dar 250 000 dolerių (225,5 tūkst. eurų) per dieną.

Tai reiškia, kad minimalios operacijos išlaidos dienai – 2,4 mln. dolerių (2,1 mln. eurų). IHS vyriausiojo analitiko Beno Mooreso teigimu, šie skaičiavimai – kuklūs, tikrosios išlaidos gali būti beveik dvigubai didesnės.

Į skaičiavimus neįtraukti bombardavimo reidai, tokie, kaip antrą Rusijos puolimų savaitę, ar ginklų žemėje naudojimas. Jie kur kas mažesni už JAV ir Britanijos išlaidas karių dislokavimui Irake ir Afganistane. Iš dalies taip yra todėl, kad nuo Rusijos iki Sirijos – mažesnis atstumas, be to, Rusijoje mažesni atlyginimai ir pigesnis tiekimas.

Į skaičiavimus neįtraukta ir sparnuotosios raketos paleidimas spalio 7 d. – prezidento Vladimiro Putino gimimo dieną. Bet kokio kalibro raketos paleidimas iš Rusijos laivyno Kaspijos jūroje kainuoja 1,2 mln. dolerių (1 mln. eurų), anot IHS. Pridėjus keturių raketų, JAV teigimu sudužusių Irane, kainą prie 26-ių, paleistų į Siriją, salvė kainuoja 36 mln. dolerių (32,4 mln. eurų).

Rusijos Gynybos ministerija neatsakė į prašymą pakomentuoti operacijų Sirijoje kainą.

Ką jie perka?

Ir visgi Rusijos intervencija atsiėjo pigiai. Lyginant su JAV vadovaujama koalicija, kuri bombarduoja taikinius Sirijoje jau maždaug metus, Rusijos kontingentas mažytis, o operacija mažesnė nei kai kurie karo žaidimai, kuriuos praktikavo Rusijos ginkluotosios pajėgos pastaraisiais mėnesiais.

Nepaisant pagyrų, kad Rusija vykdo labai modernų ir tikslų karą, pristatomą, kaip jokiu būdu techniškai nenusileidžiantį JAV, naudota nedaug brangių ginklų. Be sparnuotųjų raketų išpuolių, dauguma – sovietiniais laikais gamintos nevaldomos bombos, kurių Rusija turi į valias.

Išleisti pinigai – tai ir investicija. Tai galinga propagandos priemonė, juk pasaulio žiniasklaida rašo apie pasaulio supervalstybės grįžimą.

Tai suteikė Rusijai galimybę išbandyti kovoje naują įrangą, kareiviams įgyti patirties operacijose, kuri sustiprins jų pajėgumą kovos lauke.

Galiausiai tai – gyvas Rusijos karinės įrangos pademonstravimas potencialiems užsienio pirkėjams. Pernai Rusija eksportavo gynybos įrangos už 15,5 mlrd. dolerių (13,9 mlrd. eurų). 1-o proc. pardavimų padidėjimas atitiktų mėnesio bombardavimų kainą Sirijoje.

Tačiau šie privalumai yra didžiausi kampanijos pradžioje, o vėliau, konfliktui tęsiantis, bus mažiau reikšmingi, teigia Maskvos „PIR Center“ karo analitikas Vadimas Kozulinas.

 

Ar tai tvaru?

 

Nors Rusijos valdžios pareigūnai teigė, kad įsikišimas Sirijoje laikinas, neaišku, kaip Maskva pasitrauks iš ketverių metų senumo konflikto.

Rusijos oro puolimai sustiprino pamažu sukilėlių ir IS kovotojų silpninamą Sirijos kariuomenę, tačiau neaišku, ar B. al-Assado vyriausybė pajėgs išlaikyti teritoriją be užsitęsusios Maskvos paramos.

Be to, Rusijos įsikišimas ir jos bazių stiprinimas Sirijoje padidino Maskvai leidimo B. al-Assadui pralaimėti kainą.

„IS turi praktiškai neribotus žmonių išteklius, – teigė B. Mooresas. – Negali įveikti to, kas turi begalinius rezervus... Kasmet vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių Artimuosiuose Rytuose (prisijungia prie IS).“

„Metų metus beveik kasdien vykdysi oro išpuolius, kad tiesiog palaikytum balansą, – sakė jis. – Karinė pergalė neįmanoma.“

Kol kas Rusijos įsikišimas – be nuostolių, bet Rusijos įsikišimas galėtų greitai tapti eskaluojamas, jeigu žūtų karių arba būtų pašauti lėktuvai ar sraigtasparniai, kainuojantys dešimtis milijonų dolerių.

Neseniai Turkija numušė 240 tūkst. dolerių (216,5 tūkst. eurų) kainuojantį bepilotį, ir nors Maskva neigė, jis, anot IHS, praktiškai užtikrintai priklauso Rusija.

Sunkūs laikai

Kai kurie analitikai daro palyginimus su sovietinių laikų karu Afganistane, tačiau Sovietų Sąjunga turėjo sutaupytų grynųjų, kai 1979 m. nusiuntė savo kariuomenę į Afganistaną. Naftos kainos buvo didelės, o gausias pajamas iš naftos eksporto buvo galima mesti į konfliktą.

Rusijos įsikišimas į Siriją kartais atrodo priešingame ciklo gale. Naftos kaina žemiausia per dešimtmetį, o šalis išgyvena fiskalinę krizę.

Be to, įsikišimas vyksta platesnio Rusijos pajėgų dislokavimo užsienyje metu. Maskva didina bazių skaičių Sirijoje, Arkties ir buvusiose sovietinėse respublikose, ypač Centrinėje Azijoje, kur įspėja apie didėjančią terorizmo iš Afganistano grėsmę.

Kremlius pareiškė, kad pinigai Sirijos kampanijai imami iš esamo gynybos biudžeto – vieno iš kelių departamentų, šiemet išvengusių didžiulio lėšų sumažinimo, tačiau tikrasis šaltinis neaiškus, teigia Maskvos Carnegie centro analitikas Piotras Topyčkanovas.

Anot jo, paradoksas – Rusija pamėgdžiojo JAV stiliaus viešumą, nušviesdama savo puolimą Sirijoje, žiniasklaidai mirgant nuotraukomis, parodydama filmą apie raketų išpuolius ir bombardavimus, kasdien publikuodama socialiniuose tinklalapiuose naujienas įvairiomis kalbomis. Tačiau apie pinigus pareigūnai tyli.

Socialinės išlaidos šiuo metu sumažintos. Vyriausybė pasiruošusi atsisakyti pažado didinti pensijas, priklausomai nuo infliacijos. Kainos šiemet padidės 12 proc., tačiau Rusijos Finansų ministerija sako galinti didinti pensijas tik 4 proc.

BBC citavo finansų ministrą Antoną Siluanovą, kuris rugsėjį sakė, kad kiekvienas pensijų didinimo procentas kasmet kainuoja 70 mlrd. rublių (1,1 mlrd. dolerių; 992 mln. eurų) – maždaug tiek, kiek Rusija išleistų per metus Sirijoje, jei įsikišimas tęstųsi dabartiniu mastu.

Atsakydamas į JAV prezidento Baracko Obamos kaltinimą laidoje „CBS NEW“, kad V. Putinas žlugdo Rusijos ekonomiką, Rusijos prezidentas per interviu televizijoje pareiškė: „Užduotys, kurias vykdome gynybos pramonėje pastūmės mus išvystyti ne tik taikomą, bet ir fundamentalų mokslą, ir bus naudingas visai ekonomikai.“

Nauji užsakymai būtų naudingi Rusijos kariniam pramoninam kompleksui, kai šį dešimtmetį į šalies persiginklavimą skirta 20 trln. rublių (320 mlrd. dolerių; 288,7 mlrd. eurų).

Tačiau Rusija dar nematė karinio ir komercinio kryžminio apvaisinimo, kuris paskatino tokius išradimus, kaip internetas JAV, o 20 proc. valstybės išlaidų gynybai (kai kurių analitikų teigimu, neproduktyviam kariniam sektoriui) išeikvoja per daug išteklių, kuriuos reikėtų investuoti į švietimą ir sveikatos apsaugą.

Sumažinus pensijas ir atlyginimus tik dar labiau sumažėtų vartojimas, kuris žlugdo ekonomiką.

Kol kas dėl šovinistinių bombardavimų pateikimo valstybinėje žiniasklaidoje mažai požymių, kad Rusiją tai liūdintų.

Šiaip ar taip, kaina – Kremliui ne argumentas, teigė Strategijų ir technologijų analizės centro Maskvoje direktorius Ruslanas Puchovas.

„Kaip sakome Rusijoje, pasirodymas vertas daugiau nei pinigai“, – sakė jis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Karinis konfliktas Sirijoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close