captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Putinas nurodė stabdyti skrydžius į Egiptą

Rusijos prezidentas nurodė stabdyti skrydžius į Egiptą, kol bus išsiaiškintos katastrofos priežastys. Tai pirmasis ženklas, kad Maskva pripažįsta, jog šeštadienio aviakatastrofą galėjo sukelti bomba. Apie tokią galimybę jau prabilo ir Jungtinių Valstijų prezidentas. Egiptas pasiuntė specialiąsias pajėgas į Šarm aš Šeicho oro uostą, kur kilo chaosas, Didžiajai Britanijai mėginant parskraidinti namo tūkstančius įstrigusių turistų. Egiptas leido surengti tik 8 iš 29 skrydžių, nes neturi kur saugoti bagažo.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Atostogautojai į Egiptą iš Rusijos nebeišskris, o 45 tūkstančiai nebegalės grįžti namo. Rusijos prezidentas sutiko sustabdyti visus civilinius reisus į atostogautojų pamėgtą šalį, ir drauge nurodė rasti būdą grąžinti atostogautojus namo. Kremlius sako, kad draudimas galios, kol Egipte bus įvestos deramos saugumo priemonės.

Ir šis paaiškinimas rodo, ką Maskva ima pripažinti kaip galimą katastrofos priežastį, ir tai, kad sprendimas paskelbtas po Nacionalinio antiteroristinio komiteto posėdžio. Tiesa, Kremlius pabrėžia, kad skrydžių stabdymas nėra pripažinimas, jog sprogo bomba.

 „Turime gauti visiškai objektyvius ir patikrintus duomenis apie lėktuvo katastrofos priežastį. To reikia ir tiriant priežastis, ir visuomenei informuoti. Darbas turi būti atliekamas kuo kruopščiausiai ir tiek laiko, kiek reikės. Kita vertus, kol nenustatysime tikrųjų įvykio priežasčių, tikslinga sustabdyti Rusijos aviacijos skrydžius į Egiptą, pirmiausiai – turistinius“, – teigia Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pirmininkas Aleksandras Bortnikovas.

Dar vakar Maskva laikėsi priešingos pozicijos: reisų stabdymas esą įmanomas tik kai tam yra pakankamų priežasčių. Didžiosios Britanijos pareiškimus, kad labiausiai tikėtina lėktuvo katastrofos priežastis yra islamistų padėta bomba, Rusijos valdžia vadino tik svarstymais, nepagrįstais ekspertų išvadomis. Bet dabar tai, kaip tikėtiną versiją, mini ir Amerikos prezidentas.

 „Manau, esama galimybės, kad lėktuve buvo bomba. Ir į tai žiūrime labai rimtai”, – sako JAV prezidentas Barackas Obama.

Sprendimas stabdyti skrydžius – pirmasis ženklas, kad aviakatastrofa gali turėti milžiniškų padarinių ir Rusijos prezidento populiarumui, ir jos užsienio politikai. Jei iš tiesų „Islamo valstybė“ bus surengusi šį išpuolį, kaip skelbė du kartus, trapi visuomenės parama rizikingai karinei operacijai Sirijoje gali subliūkšti. Už įsitraukimą į pilietinį karą tolimame krašte Rusijai bus tekę sumokėti daugiau kaip dviem šimtais niekuo dėtų civilių gyvybių.

Į tėvynę parskraidinus dar daugiau žuvusiųjų palaikų, Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovas Vladimiras Pučkovas pranešė, kad tepinėliai nuo bagažo, grunto ir lėktuvo nuolaužų jau atgabenti į Maskvą, ir kuo nuodugniausiai tiriami, ar esama sprogmenų pėdsakų.

„Kvalifikuoti sprogmenų specialistai turi prieigą prie visų orlaivio fragmentų. Egipto valdžia visapusiškai padėjo ir padeda. Tyrimas tęsiamas, rezultatai bus paskelbti“, – praneša Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras.

Iššifruoti juodosios dėžės įrašai, pasak Rusijos dienraščio „Kommersant“, tyrėjams nepadėjo: skrydžio duomenys tiesiog nutrūksta katastrofos akimirką. Londono laikraštis „Times“ skelbia, kad įtarimus dėl bombos žvalgyba pateikė vyriausybei, kai naudodama palydovus iššifravo islamistų Sinajuje ir Sirijoje komunikacijas po sprogimo, ir iš jų turinio bei tono įsitikino, kad į lėktuvą galėjo būti įnešta bomba.

„Daily Telegraph“ rašo, kad ištyrę žinomų kovotojų komunikacijas, britų ir amerikiečių žvalgybininkai aptiko pagyvėjimą prieš pat katastrofą ir diskusijas apie artėjantį didelį išpuolį. Pasak BBC, bombą prieš pat skrydį galėjo įnešti darbuotojas, turintis leidimą dirbti oro uoste.

Į Šarm aš Šeichą Egiptas pasiuntė pajėgų – kol kas neaišku, ar padėti čia besikaupiantiems turistams, ar ieškoti įtariamųjų. Dar iki Rusijos sprendimo čia jau susikaupė minios britų, laukiančių reisų grįžti į tėvynę. Įstrigę yra 20 tūkstančių žmonių. Atvykęs padėti Britanijos ambasadorius sulaukė įstrigusiųjų užgauliojimo, bet sakė, kad jų pasipiktinimą supranta. Vyriausybė esą daranti viską, ką gali. Penkios Britanijos oro linijos turėjo surengti 29 skrydžius, o atskirai turėjo būti gabenamas keleivių registruotas bagažas. Bet Egipto valdžia netikėtai leido tik 8 reisus. Esą oro uostas neturi kur saugoti daugiau kaip 120 tonų bagažo.

 „Tik logistiniai dalykai kelia iššūkių, siekiant užtikrinti, kad iš užimto tarptautinio oro uosto lėktuvai kiltų ir leistųsi saugiai, pagal tarptautines taisykles. Dirbame dėl šių dalykų ir sulaukiame labai gero bendradarbiavimo. Tikimės daug žmonių parskraidinti namo kuo greičiau“, – sako Didžiosios Britanijos ambasadorius Egipte Johnas Cassonas.

Nyderlandų oro linijos tik su rankiniu bagažu leidžia skristi ir iš Kairo – nepasitikėjimas Egipto saugumo priemonėmis tampa triuškinamas.

Turizmas atneša aštuntadalį pajamų Egiptui ir įdarbina aštuntadalį darbo jėgos. Per pastaruosius penkerius metus dėl išpuolių ir politinės sumaišties, o dabar ir dėl susirėmimų Sinajuje, turistų srautas jau smuko bent trečdaliu. Rusija ir Didžioji Britanija kaip tik ir yra dvi daugiausiai turistų siunčiančios šalys. Dabar, net jei iškart turistų srautas staigiai nesmuks, daugelis turizmo sferos darbuotojų baiminasi dėl ilgalaikių padarinių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close