captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimai Turkijoje paneigė prognozes

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasiekė tikslą atgauti daugumą parlamente. Suskaičiavus 97 proc. balsų po pirmalaikių rinkimų, Teisingumo ir plėtros partija vėl turės daugumą vietų ir po penkių chaotiškų mėnesių galės valdyti musulmonišką demokratiją, strateginę NATO narę be partnerių. 
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kaip praneša televizija „CNN-Turk“, duomenys, gauti apdorojus 97 proc. balsalapių, rodo, kad ši islamiškos pakraipos partija, kurią įkūrė šalies prezidentas, laimėjo 49,4 proc. balsų. Toks rezultatas 550 vietų parlamente AKP užsitikrina 315 mandatų, kurių visiškai pakanka tam, kad ji galėtų suformuoti naują vyriausybę savo pačios jėgomis.

„Šiandien pergalės diena, – šalininkų miniai pareiškė džiūgaujantis ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu. – Ši pergalė priklauso liaudžiai.“

R. T. Erdoganas, kritikuojamas dėl vis labiau autoritarinio valdymo, pirmalaikį balsavimą surengė, kai jo partija birželį neteko trylika metų turėtos daugumos, o po jų nesugebėjo sudaryti jokios koalicijos.

Džiaugsmas prie valdančiosios partijos būstinės – rezultatai geresni, net negu tikėjosi partijos optimistai: Turkijos prezidento politinis lošimas pavyko, nepaisant gausių apklausų, kurios prognozavo naują nežinomybę ar net dar vienus rinkimus. 

Premjeras jau paskelbė pergalę ir padėkojo Dievui: jis vėl galės valdyti neieškodams koalicijos partnerių. Opozicija rezultatus vadina katastrofa. Ir Vakarai tikriausiai sunerims, kad nebus kam atsverti konservatyvių islamistinių pažiūrų vienvaldės politinės jėgos, bet kartu ir atsikvėps, kad prezidentas ir premjeras vėl galės jėgas skirti migracijos ir Sirijos problemoms, o į ekonomiką grįš investuotojų pasitikėjimas.

Aplink R. T. Erdoganą Turkijos politinis gyvenimas sukasi jau antrą dešimtmetį. Vienų dievinamas kaip šiuolaikinės Turkijos tėvas, vadinamas „didžiuoju šeimininku“, kitų nekenčiamas dėl vis nuožmesnės varžovų priespaudos ir islamizacijos, prezidentas formaliai turi būti virš politikos. Jo islamistinės pakraipos Teisingumo ir plėtros partija nuo 2002-ųjų laimėjo visus rinkimus. Tačiau birželį neteko daugumos, ir per penkis sumaišties mėnesius nesudarė jokios koalicijos. Tai – skaudus smūgis R. T. Erdoganui, kuris ilgą laiką buvo galingas premjeras, o pernai išrinktas prezidentu mėgina ir galias perkelti į šį postą. Bet tam reikia tvirtos daugumos konstitucijai pakeisti. Pasistatęs daugiau kaip tūkstančio kambarių rūmus, esą – kaip naujosios Turkijos simbolį, R. T. Erdoganas išvakarėse paragino rinkėjus nerizikuoti koalicijų nestabilumu.

„Stabilumo svarba mūsų šaliai ir tautai – akivaizdus faktas. Šiandien mūsų piliečiai vėl jį pasirinks. Turime gerbti tautos valios nuomonę“,– sakė Turkijos prezidentas. 

Smarkiai sulėtėjęs ekonomikos augimas, ketvirčiu šiemt nuvertėjusi valiuta pakerta vieną iš svarbiausių R. T. Erdogano populiarumo priežasčių, bet galimas nestabilumas dar labiau gąsdina. Per pastaruosius kelis mėnesius ir politika patyrė vieną sukrėtimą po kito, o visuomenė dar labiau susiskaldė.

Didžiausias istorijoje teroro išpuolis Ankaroje prieš kelias savaites ir dar vienas sprogimas anksčiau – abu per kurdų mitingus, abu priskiriami „Islamo valstybei“,– skaudžiai parodė naująją tikrovę. Ilgai mėginusi nuo kovų Sirijoje atsitverti, Turkija tik neseniai įsijungė į operacijas, tačiau puola dviem frontais – ir islamistus, ir kurdų kovotojus.

Nors rinkimų diena kurdiškuose Pietryčiuose praėjo ramiai, paskelbus rezultatus, kilo riaušės ir buvo naudojamos ašarinės dujos. Valdančiosios partijos pergalė tikriausiai žada dar didesnę įtampą su kurdais.

Jų partija, kuri birželį pasirodė netikėtai gerai, ir atėmė daugumą iš R. T. Erdogano partijos, šį vakarą, regis, vėl per plauką patenka į parlamentą, įveikdama vieną iš didžiausių pasaulyje 10 proc. barjerą, bet R. T. Erdoanas tvirtina, kad ji tėra tik kovotojų politinis fasadas.

Seniai kritikuojama dėl varžovų priespaudos ir kitaminčių persekiojimo, uždarinėjanti televizijos tinklus ir išjungianti „Twitterį“, prieš šiuos rinkimus valdžia pradėjo nuo 80-ųjų perversmo nematyto masto kampaniją – įkalino žurnalistus, uždarė laikraščius ir televizijos stotis, siejamus su didžiausiu R. T. Erdogano priešu, islamo dvasininku, gyvenančiu Amerikoje.

Europos Sąjungai žmogaus teisių padėtis Turkijoje seniai kelia nerimą, bet šį kartą Briuselis pritilo, kritikuoti Erdoaną vengia ir Amerika, neseniai įtikinusi leisti Pentagonui naudotis karine baze smūgiams Sirijoje. Europos Komisijos pirmininkas pripažino, kad su tokia Turkija nori nenori teks bendradarbiauti. Mat bendrijai dabar itin svarbi Turkijos pagalba stabdant migrantų srautus.

Priėmusi daugiausiai pabėgėlių iš Sirijos – du milijonus – bet nesuteikianti jiems formalaus pabėgėlio statuso, Turkija mainais reikalauja bevizio režimo, milijardų eurų paramos ir atnaujinti įstrigusias derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Bendrija tikisi, kad praėjus rinkimams, Ankara bus linkusi sparčiau rūpintis migrantais.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...