captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos bombardavimai Sirijoje – tikra dovana „Islamo valstybei“

Rusijos oro kampanija Sirijoje pradėjo duoti vaisių. Praėjusį penktadienį „Islamo valstybės“ (IS) kovotojai netikėtai šturmavo vieną Sirijos sukilėlių bazę ir užgrobė ją bei virtinę netoliese įsikūrusių miestų.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Šis puolimas, surengtas prie didžiausio Sirijos Alepo miesto, buvo svarbiausia IS pergalė šiame regione nuo 2014 metų rugpjūčio. Tuo pačiu tai buvo reikšmingiausias karinis įvykis Sirijoje nuo tada, kai Rusijos karo lėktuvai pradėjo savo antskrydžius.

Tai ne sutapimas ir neturėtume manyti, kad tai buvo pavienis žingsnis. Tiesa ta, kad Rusijos antskrydžiai Sirijoje yra tarsi Dievo dovana IS ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tai veikiausiai žino, rašo „The Daily Beast“.

Prisiminkime, kad V. Putinas atėjo į valdžią, vaizduodamas save kaip vienintelį Rusijos gelbėtoją nuo čečėnų sukilėlių. Tai žmogus, kuris per pirmąją savo kalbą Rusijos parlamente pareiškė: „Turime padaryti galą revoliucijoms“.

Dabar, kai praėjo 18 mėnesių nuo karinio konflikto Ukrainoje pradžios, V. Putinas regi galimybę atgauti savo pasaulinę svarbą.

Jo strategija: pažaboti Sirijos revoliuciją ir save bei savo klientą – Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą – vaizduoti kaip pasaulio gelbėtojus nuo IS. Tačiau problema ta, kad jis šią užduotį gali įvykdyti tik stiprindamas IS.

Likus dviem dienoms iki antskrydžių pradžios, V. Putinas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje aiškiai pasakė norįs, kad mes pamąstytume.

Jis užsipuolė Jungtines Valstijas dėl „agresyvaus kišimosi užsienyje“, kuris sukūrė „anarchijos rajonus, knibždančius ekstremistų ir teroristų“.

Jis paragino pasaulį bendradarbiauti su B. al-Assado pajėgomis, kurios, jo teigimu, „narsiai kaunasi su terorizmu“. Jis taip pat paragino sukurti „tikrai plačią“ pasaulinę kovos su terorizmu koaliciją, „panašią į antihitlerinę koaliciją“, kurioje, žinoma, Rusija atliktų pagrindinį vaidmenį. Galiausiai jis aptarė Ukrainos klausimą ir sukritikavo „vienašališkas sankcijas, kuriomis siekiama politinių tikslų“ – tai buvo netiesioginė, bet aiški užuomina į JAV ir Europos Sąjungos paskelbtas sankcijas Rusijai, kai ši įsiveržė į Ukrainą.

V. Putinas trokšta, kad mes „kovoje su IS“ bendradarbiautume su B. al-Assadu, Iranu ir juo pačiu Sirijoje. Tačiau nė vienas iš šių žaidėjų negali pasigirti gera reputacija, kovojant su IS, ar net mėginant tai padaryti. Anot saugumo analizės firmos „IHS Jane‘s“, B. al-Assado pajėgos 2014 metais atakoms prieš IS skyrė tik 6 proc. savo laiko.

Nors Irano remiami užsienio kovotojai buvo surengę didelio masto puolimus prieš demokratijos siekiančius Sirijos sukilėlius, jų niekur nesimatė, kai IS gegužės mėnesį šturmavo Palmyros miestą. JAV valstybės departamento atstovas spaudai Johnas Kirby paskaičiavo, kad Rusijos antskrydžiai prieš IS ar „Al Qaeda“ taip pat sudarė mažiau negu 10 proc. viso atakų laiko.

Tuo tarpu Sirijos sukilėliai yra pasižymėję kovose su IS. 2014 metais jie sudavė IS didžiausią smūgį, kai išstūmė šią grupuotę iš dviejų provincijų ir apsiautė jos pasaulinę būstinę Rakoje. Jie buvo išviję IS iš didžiausio Sirijos miesto, kuris dešimt kartų yra didesnis už Tikritą – pagrindinį miestą, kurį Irake yra užėmusios IS pajėgos.

Jie taip pat atkirto gyvybiškai svarbią IS arteriją į Turkiją, kaip buvo padarę Sirijos kurdai per didžiausią iki šiol savo pergalę prieš IS. Sirijos sukilėliai visa tai buvo pasiekę be JAV palaikymo iš oro, kurį turėjo irakiečiai ir kurdai, bet puolami Irano remiamų užsienio kovotojų ir sprogdinami kasetinėmis bombomis.

Dėl šios priežasties Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) remiami sukilėliai, kovojantys su IS, yra pagrindiniai V. Putino antskrydžių Sirijoje taikiniai. Šie sukilėliai turi būti įveikti pirmiau, negu V. Putinas galės pavaizduoti save kaip pasaulio gelbėtoją nuo IS. Tačiau nepanašu, kad jo favoritai Sirijoje sugebės užpildyti šią tuštumą: V. Putino, B. al-Assado ir Irano pusė Sirijoje jau daugiau kaip šešis mėnesius Sirijoje pralaimi tiek Sirijos sukilėliams, tiek IS.

Netgi remiama Rusijos aviacijos, režimą remianti pusė pasiekė tik ribotas pergales, tuo pačiu patirdama didelių nuostolių, įskaitant aukšto karo lauko vadų žūtis. Kadangi V. Putinas nesugebės vienas įveikti sukilėlių, jam reikės IS pagalbos. V. Putino planui sustiprinti B. al-Assadą reikia plano sustiprinti ir IS.

Tai sugrąžina mus prie penktadienio įvykių. Praėjusią savaitę IS pavyko pasistūmėti į priekį iš dalies dėl to, kad Rusija palaikė įnirtingą B. al-Assado pajėgų sausumos puolimą prieš JAV remiamus ir su IS kovojančius sukilėlius. Daug su IS kovojančių sukilėlių grupuočių užima pozicijas tiek centrinėje šalies dalyje, kur vyko puolimas, tiek prie fronto prieš IS linijų šiaurėje.

Vieną grupuotę netoli sukilėlių ir IS fronto linijos tą pačią dieną netgi bombardavo tiek IS, tiek Rusija. Nors JAV remiamos sukilėlių grupuotės paprastai skuba į šiaurę atremti IS puolimų, šį kartą įnirtingi Rusijos antskrydžiai šalies centre prirėmė juos vienoje vietoje.

Antroji priežastis, kodėl IS laimi, yra ta, kad Rusijos lėktuvai kertasi su IS kovojančia koalicija. Koalicijos oro reidai, nepaisant rimtų trūkumų, kartais atmušdavo IS kovotojus. Tačiau tuo metu, kai Sirijos oro erdvėje skraido Rusijos lėktuvai, JAV orlaiviai yra priversti keisti savo maršrutus, kad išvengtų konflikto.

Praėjusią savaitę Pentagonas pranešė apie du tokius atvejus, kai amerikiečių orlaiviams tarp Indžirliko oro bazės Turkijoje ir IS tvirtovės Rakos teko keisti savo trajektorijas. Šis skrydžių takas eina tiesiai virš miestų, kuriuos ką tik užėmė IS.

Galime spėti, kad tai palengvina IS operacijas, ir galime tik įsivaizduoti, kaip būtų palanku IS, jei JAV oro pajėgos apskritai paliktų Sirijos oro erdvę, kaip praėjusį mėnesį pareikalavo V. Putinas.

Jei JAV ir Europa nori įveikti IS, tai V. Putino pagrindinis tikslas yra pasinaudoti kova su IS. Tačiau prieš tai turime prisiminti karą Čečėnijoje. Dėl V. Putino pajėgų brutalumo JAV Holokausto memorialinis muziejus 2011 metais įtraukė Čečėniją į stebimų šalių, kur gali vykti genocidas, sąrašus.

Kai sukilimas buvo numalšintas, V. Putinas Čečėnijos vadovu paskyrė islamistų karo lauko vadą, kuris savo ekstremizmu nenusileidžia pačių griežčiausių pažiūrų Sirijos sukilėlių grupuotei.

Šiandien Čečėnija yra tapusi didžiausia IS užsienio kovotojų eksportuotoja: mažiausiai 800 asmenų iš 1,3 mln. čečėnų prisijungė prie IS. Toks rodiklis yra dvigubai didesnis už artimiausios jos konkurentės duomenis. Tai negali būti triuškinančios sėkmės modelis.

Prezidentas Barackas Obama neseniai prisiekė, kad „nepavers Sirijos netiesioginiu karu. Mes kovojame su IS“. Tačiau jei Jungtinės Valstijos nori nugalėti IS, jos negali leisti, kad V. Putinas Sirijoje taikytų Čečėnijos modelį.

Tai reiškia, kad jos turi mesti iššūkį Rusijos oro galiai, ir IS bei sukilėlių fronto linija yra natūrali vieta, nuo kurios reikėtų pradėti. Iš tikrųjų Prancūzija, Didžioji Britanija ir Turkija jau daug mėnesių ragina šiame rajone paskelbti „saugią zoną“, kuri apsaugotų civilius gyventojus nuo antskrydžių ir padėtų nuosaikiems sukilėliams nustumti IS atgal. Tačiau JAV susilaikė nuo plano paskelbti tokią zoną ir dabar savo neveiklumo priežastimi įvardija Rusijos dalyvavimą.

Nors iššūkiai Rusijai kelia pavojų, kita alternatyva yra dar pavojingesnė. V. Putinas jau pareikalavo, kad JAV lėktuvai paliktų Siriją. Ar Amerika paklus šiam reikalavimui, kad išvengtų netiesioginio karo? Be to, kas bus, jei Rusijos lėktuvai toliau pažeidinės Turkijos – NATO narės – oro erdvę iš siūlomos saugumo zonos?

Ar JAV taip pat tai ignoruos, nes nenorės veltis į netiesioginį karą? Sekmadienį paaiškėjo, kad JAV nuo Turkijos pasienio atitraukia savo priešlėktuvines baterijas, nors tam prieštaravo Turkija. Ar ji tą patį padarys NATO priklausančiose Baltijos valstybėse, kurių oro erdvėse dažnai pasirodo nepageidaujami Rusijos lėktuvai? Kur baigiasi netiesioginio karo ribos? Jei JAV nori, kad NATO gyvuotų, jos turi kažkur baigtis.

Antradienį leidinys „Politico“ pranešė, kad tokios pačios nuomonės laikosi ir aukšti B. Obamos saugumo pareigūnai, tačiau jiems skersai kelio stoja JAV prezidento Vakarų sparno vidinis ratas.

Jei nenorime, kad V. Putinas suardytų kovos su IS koaliciją, sunaikintų kovos su IS partneres ir padėtų IS pasiekti didžiausią Sirijos miestą, tai turi pasikeisti. Laikas Jungtinėms Valstijoms prisijungti prie savo partnerių skelbiant saugias zonas pietinėje ir šiaurinėje Sirijos dalyse. Tai gali būti rizikinga, bet tai rizika, kurios turi imtis B. Obama, rašo „The Daily Beast“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Karinis konfliktas Sirijoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...