captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė: ES negali būti kaip pereinamas kiemas

Sprendžiant pabėgėlių problemą buvo pradėta nuo antraeilio ar net trečiaeilio darbo – pabėgėlių pasidalijimo, todėl Europos Sąjunga (ES) tapo pereinamu kiemu, o per išorines sienas turinčias valstybes, pavyzdžiui, Graikiją ir Italiją, keliaujama kaip per dykumą. Taip LRT RADIJO laidoje „60 minučių“ teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

– Kokie sprendimai buvo priimti trečiadienį vykusiame Europos vadovų susitikime?

– Po gana sudėtingo pusmečio, kai pavasarį mėginome valdyti srautus, pasirodė, kad tie pabėgėlių srautai pradėjo taip stipriai didėti, jog esamų taisyklių ir procedūrų jau nepakanka. Šis antplūdis taip pat parodė, kad šiuolaikinės Šengeno ir Dublino sistemos irgi praktiškai yra neveiksnios, todėl būtina imtis labai rimtų priemonių, kurios darytų įtaką ne tik srautų valdymui pačioje ES, bet ir tiesiogiai veiktų tas priežastis, dėl ko kyla tokie didžiuliai srautai Europoje ir pasaulyje.

Matome labai daug judėjimo ne tik Europoje, bet ir Afrikoje, Azijoje. Išties žmonių srautų judėjimai tapo realybe, su kuria reikės susidurti ilgus metus, todėl būtina labai rimtai padaryti daug sprendimų, pradedant nuo to, kad Europa turi pradėti realiai saugoti savo išorinę sieną. Šengenas gali veikti tik tada, kai yra išorinės sienos, nes šiuo metu kai kurios šalys praktiškai visiškai nesaugo savo teritorijų. Dėl to bus stiprinamas „Frontex“ [ES agentūra, kurios pagrindinis tikslas – koordinuoti darbinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių pasienio apsaugos srityje, ypač ties išorinėmis ES sienomis – LRT.lt], bus rengiamos bendros operacijos. Taip pat veiks bendras europinis muitininkas ir pasienietis.

Bus priimama daug sprendimų, ypač dėl vadinamųjų karštų taškų. Pasienio šalyse, turėtų būti jau sukurti postai, kuriuose būtų pradėti dokumentuoti, registruoti žmonės. Atrinkus, kam būtina pagalba, būtų galima ją suteikti, o tas, kas neatitinka kriterijų, turėtų būti grąžintas. Todėl readmisijos, grąžinimo procedūros taip pat turės būti dar kartą pagilintos ir realiai pradėti veikti, nes nelegalius migrantus grąžinti į kilmės šalį būtina aktyviau. Tam reikia sudaryti saugių šalių sąrašą, kuriose nėra tokios grėsmės gyvybei, dėl ko turėtų tie žmonės judėti į Europą.

Reikia imtis ir diplomatinių priemonių su pačiomis šalimis – Sirija, Iraku, Libija, tiek su šalia esančiomis šalimis – Turkija, Libanu ir kitomis. Joms taip pat būtina pagalba. Gerokai pražiūrėta ir tai, kad nuo pavasario Jungtinių Tautų (JT) maisto programai pradėjo trūkti lėšų. Maisto yra likę perpus mažiau, todėl visos šalys trečiadienį (Lietuva taip pat) papildomai įsipareigojo finansuoti JT programą, kad tie žmonės, kurie šiuo metu gyvena toje teritorijoje, aplinkinėse šalyse, neturėtų priežasties pajudėti ir vykti iš šalies. Taip pat bus kuriamas skubios pagalbos fondas Afrikai – beveik 2 mlrd. eurų. Svarbu padėti Afrikos šalims, taip pat – stabilizuoti padėtį, kad žmonės nebūtų verčiami arba priversti judėti iš savo šalių.

Lietuvai aktualu tai, kad Europos Komisija (EK) pradėjo pažeidimų procedūrą dėl 19 šalių, tarp kurių yra ir Lietuva, nes į nacionalinę teisę vėluojame perkelti europines direktyvas dėl bendro prieglobsčio taisyklių taikymo ir jų buvimo. Pas mus šis įstatymas kaip tik pateko į Seimą. Reikėtų paskubinti jo priėmimo procedūras, nes dabar numatytas lapkričio galas. Tai Lietuva labai svarbu. Po tokių procedūrų pradžios šalis turi du mėnesius, o paskui gali būti taikomos baudos.

Turime savo namų darbus, bendrus darbus su Europos kolegomis, bet viena aišku – reikėjo šiuos sprendimus daryti anksčiau, jie gerokai pavėluoti. Dabar sustabdyti tokius srautus bus labai sunku, ypač – juos valdyti. Kol kas dar sunku. Turbūt iš inercijos pabėgėlių srautai dar kelis mėnesius tikrai bus labai dideli ir sunkiai valdomi, bet svarbiausia, kad Europos šalys jau pradėjo realiai įvardyti priežastis ir kartu visi mes mėginsime toms priežastims daryti įtaką, kad į Europą galėtų atvykti tik tie, kuriems tikrai būtina.

Turime gebėti apsaugoti savo sienas ir suteikti tinkamą, orią pagalbą. Tai padaryti priklauso kiekvienai valstybei, kuri prisijungusi prie įvairių žmogaus teises užtikrinančių chartijų. Lietuvai – taip pat, mes ruošiamės tam, kam įsipareigojome. Tikiuosi, kad, priėmus įstatymą, tai bus daryti lengviau visoms institucijoms. Trečiadienio susitikimas vis dėlto strategiškai buvo labai svarbus. Taip rimtai apie išorinių sienų apsaugą, apie tai, ką išties reikia daryti, mes iki tol nekalbėjome. Pradėjome nuo mėginimo pasidalinti nedidelį skaičių žmonių. Tai turėjo būti antraeilis ar trečiaeilis darbas. Dabar mes darome tai, ką turėjome daryti iš pat pradžių.

– Ką reiškia „realiai saugoti“ išorines sienas? Ar tai reiškia jas uždaryti?

– Tai reiškia, kad turi būti kontrolė. Visi, kas patenka, turi būti registruojami. Teritorijos negali būti kaip pereinamas kiemas. Dabar kone kaip per dykumą einama per Graikiją, Italiją. Sienos, žinoma, nebus statomos, bet turi būti pasienio apsauga, stiprinamas „Frontex“, reikia daugiau žmonių, kurie turi registruoti kiekvieną. Niekas negali palikti valstybės, kada nori ir kaip nori. Turi įsiregistruoti, parodyti dokumentus, pagrįsti.

Vadinamuosiuose karštuose taškuose bus kuriamos laikinos stovyklos, kuriose buvimo laiku turės būti įrodyta, kad pabėgėlis tikrai atitinka pabėgėlio statuso kriterijus. Jei neatitinka, jis turės būti grąžinamas. T. y. jis negalės judėti, kaip dabar judama iš vienos šalies per kelias, negalės rinktis, kokia spalva, kokios šalies pavadinimas jam patinka. Išties pabėgėlio statusas numato visai kitus kriterijus ir kitokias galimybes pasirinkti.

– Žiniasklaidoje rašoma apie tai, kad EK didina finansavimą, bet šalys narės turės prisidėti ir iš nacionalinių biudžetų. Prie ko konkrečiai bus prisidedama ir kiek tai mums gali kainuoti?

– Manau, kad kol kas mums tai kainuoja nedaug. Trečiadienį vyriausybė priėmė sprendimą padidinti mūsų indėlį į Pasaulio maisto programą. Anksčiau Lietuva buvo skyrusi 30 tūkst. eurų, dabar priimtas sprendimas skirti 50 tūkst. eurų. Mes nesame išorinė siena, todėl greičiausiai deleguosime atstovą, kaip deleguojame ir dabar į „Frontex“ bei kitur. Turbūt reikės deleguoti kelis žmones į bendras pajėgas, saugančias išorines sienas, o viduje pagrindinės išlaidos turbūt bus susietos su integravimu tos pabėgėlių dalies, kurią įsipareigojame priimti.

– Minėjote, kad kvotos yra antraeilis dalykas, bet ar vadovų taryboje buvo kalbėta apie tai, ką anksčiau dėl kvotų pasiskirstymo sutarė vidaus reikalų ministrai?

– Dėl to tai ir buvo palikta ministrams, kad vadovai kalbėtų apie strateginius dalykus, apie tai, kas gali daryti įtaką globaliems, pasauliniams srautams, apie Sirijos situaciją, Libiją, Afriką. Taip pat kalbėjome apie JT, nes tai yra globalu. Tai nėra vien europinė problema. Ji – JT problema. Kalbėjome, ką galime spręsti per JT, JT Saugumo Tarybą. Taigi vadovai jau kalbėjo apie globalesnius, strateginius klausimus. Dalybos jau buvo atliktos.

– Spalį – kita Europos vadovų taryba. Kokie klausimai ten bus sprendžiami?

– Spalį taip pat bus kalbama apie migracijos problemas, bet jau kalbėsime konkrečiai, kas padaryta, ką dar reikia daryti. Jau bus konkrečios vadinamosios laiko gairės arba žemėlapiai. Šalys identifikuos, kokie trūkumai vyrauja, kur reikalinga pagalba. Suprantame ir jau identifikuota, kad reikia padėti ir Vidurio Europos šalims, ir toms, per kurias eina pagrindiniai pabėgėlių srautai. Bus tam tikras įvertinimas. Manau, kad tokių susitarimų dėl migracijos dabar bus daugiau, nes labai daug ką reikia atlikti – gerokai vėluojame.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Pabėgėlių krizė Europoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...