captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos pašonėje V. Putinas planuoja karinę bazę

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parėmė karinės oro bazės kūrimo planus Baltarusijoje. Tai naujausias žingsnis, kuriuo Maskva projektuoja karinės galios plėtrą už savo sienų ribų, rašo „Reuters“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Šeštadienio pranešimas nuskambėjo nesutarimų kontekste tarp Vakarų ir Rusijos dėl Maskvos įsitraukimo į konfliktus Ukrainoje ir Sirijoje. Tačiau toks sprendimas gali reikšti ir Rusijos norą laikyti nelabai nuspėjamą Baltarusiją savo orbitoje.

Pranešime V. Putinas pareiškė sutikęs su vyriausybės siūlymu pasirašyti susitarimą su Baltarusija dėl karinės bazės kūrimo. Jis nurodė Užsienio reikalų ir Gynybos ministerijoms pradėti derybas. 

Idėja kurti karinių oro pajėgų bazę posovietinėje Baltarusijoje buvo minima dar 2013 m. gynybos ministro Sergejaus Šoigu. 2009 m. Rusija ir Baltarusija susitarė bendrai ginti savo išorines sienas ir oro erdvę.

Rusijos pareigūnai praneša, kad bazėje turėtų būti dislokuoti Su-27 naikintuvai. Maskva jau dabar turi naikintuvų Baltarusijoje, bet tai būtų pirmoji naujai įkurta pilnos apimties karinė bazė nuo sovietinių laikų.

Žlugus Sovietų Sąjungai, Rusija buvo susiaurinusi savo karinę plėtrą užsienyje ir uždariusi karines bazes tolimų sąjungininkių teritorijose, pavyzdžiui Kuboje ar Vietname.

Tačiau Maskva išlaikė karinę jūrų bazę Tartuse, Sirijoje, kuri pastaruoju metu tapo dėmesio centru, nes Rusija sustiprino savo paramą Sirijos Basharo Assado režimui: padidino karių kiekį, suintensyvino ginkluotės tiekimą. 

Rusija turi išlaikiusi karines bazes Kirgizstane ir Armėnijoje, kurios, kaip ir Baltarusija, yra Eurazijos ekonominės sąjungos narės. 

Praėjusiais metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausiusį Krymo pusiasalį. Kryme, Sevastpopolyje, taip pat yra Rusijos karinė jūrų bazė.

Karinės bazės įkūrimas Baltarusijoje gali būti signalas Vakarams, kad ji netoleruos kišimosi į tradicinę Maskvos interesų zoną, mano „Reuters“. 

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kuris valdo šalį nuo 1994 m., laikomas Rusijos sąjungininku ir Vakaruose kritikuojamas dėl žmogaus teisių pažeidimų. Tačiau jis vadinamas ir neprognozuojamu lyderiu dėl savo pomėgio naudotis Rusijos korta prieš Vakarus.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...