captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip reikėtų reaguoti į Rusijos „siurprizą“ Sirijoje?

Rusijos karinės bazės įrenginėjimas Sirijoje kelia iššūkį JAV politikai regione. Koks atsakas į tai atitiktų Amerikos interesus, priklauso nuo to, ko savo veiksmais siekia Rusija, rašo The National Interest. Reikėtų išsiaiškinti, ar Maskva rimtai pasiryžusi kovoti su Islamo valstybe (ISIS). Jei taip, su Kremliumi tektų bendradarbiauti, rašoma tekste.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Svarstoma, kad Maskva mažų mažiausiai nori palaikyti Sirijos prezidentą, kuris yra Maskvos sąjungininkas regione. Drąsesnis jos noras būtų įgyti geopolitinį pranašumą regione, didinant jame chaosą. Šiose nuomonėse esama tiesos, nors pati Maskva savo veiksmus tikriausiai traktuoja labiau kaip gynybinius, o ne kaip demonstruojančius ambicijas. Rusijos pastangos ginkluoti arabų valstybes, ypač Amerikos partnerius, tokius kaip Egiptas, Saudo Arabija, liudija jos regionines aspiracijas. Kadangi Sirijos ir ją supančio regiono žemėlapis yra perpiešiamas, Maskva didina savo buvimą, stengdamasi užsitikrinti, kad, esant geopolitiniams pokyčiams, bus atsižvelgta į jos interesus.

Tačiau trumpuoju laikotarpiu Maskva daugiau dėmesio skiria grėsmėms, o ne galimybėms. Vladimiras Putinas aiškiai įvardijo, kad jo tikslas yra kovoti su grupuote ISIS, iš dalies ginant Basharą al-Assadą.  O ISIS grėsmė yra reali: balandį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pavadino ją „pagrindine grėsme“ Rusijai šiandieną.

Priežasčių daug. Rusijos valdžios institucijos paskaičiavo, kad prie ISIS prisijungė 2 tūkst. Rusijos piliečių. Daugelis jų grįžo namo, baiminamasi, kad kai kurie galėtų vykdyti teroro aktus. Visoje Rusijoje atskleista esant ISIS šalininkų. Be to, Rusijos Šiaurės Kaukaze jau ilgai aktyvūs džihadistai artėja prie ISIS. Šią vasarą pagrindiniai Kaukazo Emyrato lyderiai lojalumą Al Qaedai pakeitė lojalumu ISIS, o ši Šiaurės Kaukazą paskelbė savo provincija. ISIS puoselėja ryšius su ekstremistų pajėgomis silpnose Centrinės Azijos valstybėse, kurios driekiasi palei pietinį Rusijos pakraštį.

Maskva teigia B. as-Assado režimą esant vienintele veiksminga vietine jėga, kuri gali kovoti su ISIS. Tai ginčytina: Sirijos vyriausybinės pajėgos leidžia daugiau laiko kovodamos su nuosaikiomis opozicijos pajėgomis nei ekstremistais. Arčiau tiesos yra Maskvos baimė, kad vienintelė reali alternatyva B. al-Assadui šiuo metu yra kita ekstremistinė jėga. Nuosaiki opozicija yra negausi, prastai apmokyta ir aprūpinta. Be to, Maskva nėra tikra, kad JAV remiamas režimo pasikeitimas atneš taiką ir stabilumą ar suburs sirus prieš ekstremistus. Kaip pasekmę ji greičiau mato dar didesnę sumaištį. Turinti mintyje Libijos ir Irako pavyzdžius, negalima sakyti, kad ši baimė – nepagrįsta.

Nerimas dėl ISIS yra toks didelis, kad V. Putinas yra pasirengęs prisiimti didelę politinę riziką ir remti B. al-Assado kovą prieš ISIS. Rusijos visuomenės parama tam nėra garantuota: Sirija – ne Krymas ar Rytų Ukraina, su regionu rusai nejaučia turintys nieko bendro, nemažą dalį rusų persekioja karo Afganistane prisiminimai. Apklausų duomenimis, daugelis rusų prieštarauja karių siuntimui kovoti Ukrainoje, todėl galime būti beveik tikri, kad dar mažiau paramos sulauktų idėja siųsti karius kovoti Sirijoje. Jei vis tik būtų nuspręsta siųsti karines pajėgas kovoti Sirijoje, Kremliui nuslėpti karo aukas ten būtų dar sunkiau nei Ukrainoje. Be to, turint omenyje Rusijos išlaidas Ukrainoje, būtų sunku išlaikyti operacijas Sirijoje. Atsižvelgiant į tai, Rusijos karinių pajėgų telkimas greičiau laikytinas pastangomis apginti nacionalinius interesus, o ne cinišku mėginimu didinti patriotizmą ir V. Putino populiarumą šalies viduje.

Taigi kaip turėtų reaguoti JAV? Skubias problemas turime spręsti neaukodami ilgalaikių interesų, sugalvoti, kaip Rusijos veiksmai gali pasitarnauti mūsų naudai. ISIS ir kitos ekstremistinės jėgos yra grėsmė jau dabar. Turėtume patikrinti V. Putino norą burti tarptautinę koaliciją prieš ISIS, kurį greičiausiai jis išreikš vėliau šį mėnesį, kalbėdamas Jungtinėse Tautose. Tačiau Maskvos išdidumas neleis jai prisijungti prie koalicijos, kuriai vadovaus JAV. Turėtume sugebėti dirbti lygiagrečiai, derinant oro atakas, kitus veiksmus, kurie sudarytų sąlygas veiksmingai silpninti ISIS. Taip pat turėtume sustiprinti žvalgybos bendradarbiavimą, kovojant prieš ISIS Artimuosiuose Rytuose ir už jų ribų. Kuo greičiau turime išsiaiškinti, kiek rimtai Maskva pasirengusi kovoti su ISIS. Jei ji nusiteikusi rimtai, turėtume paspartinti bendradarbiavimą. Jei ne, turėtume prisitaikyti prie situacijos. Tačiau pamėgindami daug neprarasime.

Antra, kad ir kaip tai erzintų, politinės transformacijos Sirijoje klausimu turime dirbti kartu su Maskva. Pradėti reikia nuo susitaikymo su mintimi, kad Sirijos niekas negali pastatyti į vėžes. Jei ISIS bus nugalėta, Sirijoje gali iškilti įvairios grupuotės. Viena jų, tikėtina, bus alavitai, dabar vadovaujami B. al-Assado. Politinė transformacija neprasidės sulig jo pašalinimu, nors patys alavitai tam tikru proceso momentu greičiausiai patys jį mestų už borto. Maskva dėl savo ryšių su B. al-Assadu ir Sirijos režimu vaidintų ne paskutinį vaidmenį, esant transformacijoms Sirijoje. Jei bendromis pastangomis su Maskva sutelktume didesnę opoziciją B. al-Assadui, padidintume savo svertus, kad ir koks didelis iššūkis tai atrodytų.

Galiausiai konkurencija Artimuosiuose Rytuose tęsis, tačiau Rusija nebus svarbiausias faktorius. Saudo Arabija, Egiptas, Turkija, Izraelis – JAV partneriai vaidins svarbesnį vaidmenį nei Rusija, brėždami naujus Artimųjų Rytų kontūrus. JAV įtaka Artimuosiuose Rytuose taip pat pranoks Rusijos įtaką. Kitaip nei Rusija, JAV gali vaidinti lemiamą vaidmenį formuojant regiono ateitį, jei tik turės strategiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...