captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prieš artėjančius rinkimus Lenkijoje vienas esminių klausimų – migrantai

Lenkijos valdantieji atsidūrė keblioje padėtyje – spalį šios mūsų kaimynės piliečiai rinks naują Seimą, rinkimų kampanija jau prasidėjusi, o vienu svarbiausių klausimų tapo migrantų problema, teigia LRT RADIJO korespondentė Varšuvoje Nijolė Druto. „Iki šiol vyriausybė kratėsi vienareikšmių pareiškimų, kurie galėtų pakenkti valdančiajai „Piliečių platformai“, – LRT.lt sako N. Druto.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

„Priimsime tiek pabėgėlių, kiek tai leidžia mūsų galimybės, ir nė vienu daugiau. Taip pat nepripažįstame jokio automatinio jų skirstymo ES šalims“, – pirmadienį Varšuvoje per spaudos konferenciją pareiškė šalies premjerė Ewa Kopacz.

Šalies vyriausybės vadovė taip pat informavo, jog pokalbyje su Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claude'u Junckeriu „iškėlė labai rimtas sąlygas“ dėl pabėgėlių. Ji taip pat pranešė, jog po susitikimo su šalies vidaus reikalų, užsienio reikalų ministerijos ir pasienio apsaugos vadovais aptarė galimybes susigrąžinti Lenkijos sienų kontrolę. „Vos tik sužinosime apie kylančius pavojus Lenkijai, bus sugrąžinta Lenkijos sienų kontrolė“, – pareiškė E. Kopacz.

Pasak LRT RADIJO korespondentės N. Druto, premjerės Ewos Kopacz vyriausybė atsidūrė keblioje padėtyje. „Spalio 25-ąją Lenkijoje vyks parlamento rinkimai, o šiuo metu vyksta rinkimų kampanija, ir vyriausybė kratėsi vienareikšmių pareiškimų, kurie galėtų pakenkti valdančiajai "Piliečių platformai", atsižvelgdama į visuomenės nuomonę“, – teigia N. Druto. Jos teigimu, po 8 metų valdymo „Piliečių platformos" reitingai yra gerokai kritę – visos apklausos rodo, kad daugumą Seime, jei rinkimai vyktų šiomis dienomis, gautų opozicinė dešinioji partija „Įstatymas ir teisingumas“.


E. Kopacz, Reuters/Scanpix nuotr.

Naujausios apklausos taip pat rodo, kad 2/3 apklaustų mano, jog Lenkija neturėtų priimti pabėgėlių iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos. Tai – toks aiškiausias išreikštas „ne“. Anksčiau apklausos, kuriomis buvo klausiama apie moralinę pareigą, rodė, jog net 53 proc. apklaustųjų mano, kad reikėtų priimti pabėgėlius“, – sako N. Druto.

Anot LRT.lt pašnekovės, opozicija kaltina vyriausybę neveiksmingumu – ši esą nepateikia tikslios informacijos apie migrantus: „Iš pradžių buvo kalbama apie 2 tūkst. pabėgėlių iš Sirijos ar Eritrėjos. Buvo kalbama, kad Lenkija priims krikščionis. Prasidėjus Briuselio spaudimui, E. Kopacz pareiškė, kad Lenkija pajėgi priimti ir daugiau, skaičius siekia 12 tūkst. pabėgėlių. [...] Lenkijos vyriausybė faktiškai nuo pat pradžių priešinosi nustatytoms privalomoms kvotoms.“

Kategoriškai prieš privalomas kvotas pasisakė ir naujasis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, pasak kurio, tai turi būti daroma pagal valstybės galimybes. „Prezidentas kritikavo ES pasirengimą priimti visus, pabrėždamas, kad reikia spręsti priežastis, o ne pasekmes, ir apeliavo ryžtingiau kovoti su organizuota, nusikalstama žmonių kontrabanda“, – pasakoja N. Druto.

Savo ruožtu premjerė E. Kopacz esą sutiko, jog Lenkija jaučia pareigą būti solidari, tačiau solidarumas turįs būti atsakingas. „Kartu tai lenkams ženklas, jog vyriausybė nedarys nieko, kas galėtų pakenkti Lenkijos saugumui. Ji ragino sustiprinti išorines ES sienas, pabrėždama, kad negali būti tokio įspūdžio, kad ES nekontroliuoja savo sienų, ir Lenkija pasilieka sau teisę visiškai kontroliuoti atvykstančiųjų patikrinimo procesą pagal saugumo kriterijus“, – sako LRT RADIJO korespondentė Varšuvoje.

Tūkstančiai išėjo į gatves

Praėjusį savaitgalį trijose Vidurio Rytų Europos valstybėse – Lenkijoje, Čekijoje bei Slovakijoje – tūkstančiai žmonių dalyvavo protestuose prieš migrantus po to, kai šių valstybių lyderiai nepritarė Europos Sąjungos (ES) schemai dėl pabėgėlių kvotų.

Skaičiuojama, kad per Lenkijos sostinę Varšuvą žygiavo nuo 5 iki 7 tūkst. žmonių, kurių daugelis skandavo antiislamiškus šūkius.

LRT RADIJO korespondentė iš Varšuvos N. Druto pranešė, kad manifestacijos vyko daugelyje Lenkijos miestų – ne tik sostinėje, bet ir Gdanske, Poznanėje, Krokuvoje bei kitur. „Didžiausios vyko Varšuvoje, kur pabėgėlius palaikė apie tūkstantis demonstrantų, o priešininkų, pasak organizatorių, buvo apie 20 tūkst. Tuo metu žiniasklaida ir policija skaičiuoja, kad susirinko iki 7 tūkst. žmonių. Dešiniųjų manifestacijas triukšmingai, kaip visuomet, palaikė futbolo sirgaliai“, – pasakoja korespondentė.


Varšuva, AFP/Scanpix nuotr.

Varšuvos savivaldybė, pasak N. Druto, mėgino uždrausti priešininkų demonstraciją, tačiau Mazovijos vaivada, gavęs skundą iš organizatorių, esą atšaukė šį savivaldybės sprendimą, ir tokiu būdu demonstracija šeštadienį įvyko.

Pasisakantys už didesnę pagalbą migrantams tikino, jog padėti yra moralinė pareiga, tuo metu priešininkų stovyklose skambėjo tokie šūkiai kaip „Tai – musulmonų Trojos arklys Europoje“, „Lenkija visų pirma – lenkams“ ir pan.

„Įdomu tai, kad neatsitiktinai pasirinkta manifestacijos data. 1683 metų rugsėjo 12 dieną jungtinė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio vadovaujama kariuomenė mūšyje prie Vienos sustabdė Osmanų imperijos ekspansiją į centrinę Europą. Tokia šios datos simbolika ir įvykio metinės“, – LRT.lt kalbėjo N. Druto.

Demonstracijoje buvo sutelktos didelės policijos pajėgos. „Tačiau didesnių incidentų pavyko išvengti. Yra pranešimų, kad buvo sumuštas vieno naujienų portalo operatorius, įvyko keli susistumdymai“, – sako N. Druto.

Maždaug 1500 prieš migrantus nusistačiusių protestuotojų protestavo Slovakijos sostinėje Bratislavoje. Policija Čekijos sostinėje Prahoje pranešė, kad maždaug 800 žmonių protestavo prieš pabėgėlių bei migrantų atvykimą ir laikė transparantus su tokiais užrašais kaip „Siųskit juos atgal!“ ir „Saugokit sienas“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...