captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Putinas Sirijoje turi ambicingų planų: kuo tai gresia

Įrodymai apie Rusijos pajėgų telkimąsi Sirijoje verčia Jungtines Valstijas sukti galvą, kaip Maskva įsivaizduoja savo vaidmenį šiame konflikte, skelbia businessinsider.com.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Pats Rusijos prezidentas nuo tikslesnių komentarų šiuo klausimu susilaiko, teigia, kad Rusija svarsto įvairias galimybes, tačiau toks lakoniškas pareiškimas tik dar labiau kursto įtarimus, kad Rusija Sirijoje turi ambicingų planų – ir savų tikslų.

Stebėtojai Maskvoje teigia, kad Rusijos manevrai gali būti dalis plano į Siriją siųsti šalies karių, kurie padėtų kovoje su „Islamo valstybės“ teroristais. Esą tai gali būti realus bandymas tokia iniciatyva suminkštinti Vakarų širdį. Nepaisant to, analitikai perspėja, kad šią idėją skeptiškai nusiteikusiam Vašingtonui įpiršti bus labai sunku, be to, kariniai veiksmai Sirijoje Maskvai gali grėsti katastrofiškais padariniais.

Žaisdamas galimybe prisijungti prie prieš „Islamo valstybę“ kovojančios koalicijos, V. Putinas bando išsikovoti kelias nuolaidas. Pagrindinis Rusijos prezidento tikslas – pasiekti, kad būtų panaikintos Vakarų sankcijos ir normalizuoti santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga. Be to, įgydamas daugiau įtakos Sirijoje, Rusijos prezidentas tikisi nuosaikesnio požiūrio į Maskvos veiksmus Ukrainoje.

Vasaros pradžioje Kremlius inicijavo taikos planą Sirijoje, kuriame numatyta, kad į kovą su teroristais stoja Sirijos valdžios pajėgos ir Iranas. Keli derybų etapai su amerikiečiais ir Saudo Arabija apčiuopiamų rezultatų nedavė.

Panašu, kad dabar Maskva atsargiai vertina galimybę žengti kitą žingsnį – stiprinti karinį buvimą Sirijoje. Nors V. Putinas praeitą savaitę ir pareiškė, kad kol kas jokios derybos dėl Rusijos karių dalyvavimo kovoje prieš „Islamo valstybę“ nevyksta, panašu, kad tokiai galimybei jis palieka atviras duris. Tai iliustruoja lakoniška frazė: „Svarstome įvairias galimybes“.

Šį mėnesį V. Putinas vyks į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją. Nemažai analitikų įsitikinę, kad siūlymas dislokuoti karių Sirijoje gali būti esminis jo vizito klausimas. Rusiją ir Siriją artimi politiniai ir kariniai ryšiai sieja dar nuo sovietų laikų. Sirijos Viduržemio jūros Tartuso uoste rusai turi karinę bazę. Nors joje veikla praktiškai nevykdoma, ši bazė Rusijai labai svarbi, tarsi simbolis.

Jau puspenktų metų trunkančiame pilietiniame kare Maskva nepajudinamai remia Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, jo režimui tiekia ginklus ir siunčia karybos ekspertus. Praeitą savaitę V. Putinas taip pat pripažino, kad Rusija padeda ir Sirijos kariuomenei – ginklais ir mokymais.

Jungtinėje Karalystėje esančios stebėtojų grupės „Syrian Observatory for Human Rights“ vadovas Rami Abdurrahmanas sako, kad jau nuo rugpjūčio vidurio vis pasirodo informacijos apie Sirijoje veikiančius Rusijos karius.

„Tiksliai negalime pasakyti, ar tai Rusijos kariai, ar tiesiog žmonės, atvežantys ginklų“, – sako R. Abdurrahmanas ir pažymi, kad nuo liepos į Siriją atkeliauja vis daugiau ginkluotės iš Rusijos. „Faktas, kad Rusiją ir Siriją sieja karinis bendradarbiavimas, nėra naujiena. Nauja tai, kad jis pastebimai intensyvėja“, – pabrėžia stebėtojų grupės „Syrian Observatory for Human Rights“ vadovas.

Savaitgalį telefonu bendraudamas su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi , JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry taip pat išreiškė susirūpinimą šiuo klausimu. JAV valstybės departamento teigimu, J. Kerry davė aiškiai suprasti: jeigu pranešimai apie Rusijos karinio buvimo Sirijoje stiprėjimą yra tikslūs, „tokie veiksmai gali dar labiau eskaluoti konfliktą, pareikalauti nekaltų žmonių gyvybių ir padidinti pabėgėlių srautus“.

Kaip teigia vienas anonimu panoręs išlikti JAV gynybos pareigūnas, JAV stebi augantį Rusijos transporto lėktuvų, prašančių diplomatinio leidimo skrydžiams į Siriją, skaičiaus augimą. Anot pareigūno, tiksliai neaišku, nei ką tie lėktuvai gabena, nei koks tokių skrydžių tikslas.

Graikijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Contantinas Kouttras teigia, kad JAV prašė Atėnų atšaukti leidimą, Rusijai dėl skrydžių į Siriją išduodą rugsėjo 1–24 dienoms. Jis teigia, kad Vašingtono prašymas šiuo metu svarstomas.

Užsienio ir gynybos politikos tarybos, vienijančios Rusijos politikos ekspertus, steigėjas Sergejus Karaganovas sako, kad Rusija svarsto galimybę prisidėti prie prieš „Islamo valstybę“ kovojančios koalicijos, tačiau Vakarai tokią iniciatyvą vertina skeptiškai.

„Jie delsia priimti V. Putino pasiūlymus“, – sako S. Karaganovas. S. Karaganovas, puikiai pažįstantis daug Rusijos valdžios žmonių, teigia nemanantis, kad Rusija, negavusi JAV ir jų sąjungininkų palaikymo, imsis vienašališkų karinių veiksmų Sirijoje.

„Tai būtų tiesiog pernelyg rizikinga“, – sako S. Karaganovas.

Rusijos armijos atsargos pulkininkas Igoris Korotčenka, dirbantis leidinio „Nacionalinė gynyba“ redaktoriumi, teigia: nors Rusija ginklais ir remia B. al Assado režimą, siųsti karių į Siriją ji neketina. „Rusija tikrai nesiųs karių į Artimuosius Rytus, tai tiesiog neįmanoma. Tai Jungtinių Valstijų problema. Rusija su savo karių gyvybėmis nežais“, – tvirtina ekspertas.

Nepriklausomas karybos ekspertas Aleksandras Golcas sako, kad V. Putinas galimybę prisijungti prie su „Islamo valstybe“ kovojančios koalicijos regi kaip puikią progą suartėti su Vakarais. „Rusija susivokė esanti izoliuota, tai akivaizdžiai juntama“, – sako ekspertas.

Anot jo, naujausi pranešimai apie Rusijos karių judėjimą Sirijoje demonstruoja Maskvos pasirengimą prisidėti prie koalicijos. Karybos ir saugumo klausimų srityje besispecializuojantis analitikas iš Maskvos Pavelas Felgenhaueris sako, kad Rusijos karinis buvimas Sirijoje gali būti Kremliaus bandymas paspausti Ameriką pritarti V. Putino planui.

„Tokia koalicija leistų atsilaikyti B. al Assado režimui, leistų Rusijai įtvirtinti savo įtaką Artimuosiuose Rytuose“, – teigia P. Felgenhaueris. Jeigu Rusija priims sprendimą siųsti savo karių į Siriją, greičiausiai kartu su jais bus pasiųsti ir keli kariniai lėktuvai. Atsiribojusi nuo karinių veiksmų ant žemės, Maskva apsisaugotų nuo skaudžių nuostolių.

Organizacijos „Carnegie Endowment“ skyriaus Maskvoje Artimųjų Rytų ekspertas Aleksejus Malašenka nusiteikęs skeptiškai ir teigia, kad V. Putino bandymas pasinaudoti Sirijos korta gerinant santykius su Vakarais naudos neduos. Jis perspėja: jeigu Rusijai nepavyks susitarti su Amerika, ir ji bandys viena jungtis prie B. al Assado pajėgų, pablogės ne tik ir taip prasti santykiai su Amerika, bet ir su partneriais regione. Taip pat bus sulaukta ir neigiamo visuomenės, kuri vis dar prisimena sovietų karą Afganistane, atsako.

„Rusijoje tokia naujiena tikrai nebus sutikta džiugiai, visi lygins situaciją su Afganistanu. Jeigu jie tam ryšis, tai bus tikra kvailystė. Įsitraukti labai paprasta, bet ištrūkti būtų labai sunku“, – tvirtina A. Malašenka.

A. Malašenkos teigimu, Rusijos karių dislokavimas Sirijoje kovoti prieš „Islamo valstybę“ grasintų padidinti terorizmo riziką pačioje Rusijoje. Nors vienašalių karinių veiksmų iniciavimas Sirijoje ir būtų itin rizikingas, labai sunku prognozuoti, kaip elgsis V. Putinas, jeigu jo iniciatyvą Vašingtonas atmes, mano A. Malašenka.

„V. Putinas nenuspėjamas, jį valdo emocijos“, – konstatuoja A. Malašenka.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...