captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pabėgėliai Vokietijai – ne našta, o išsigelbėjimas?

Beveik 50 proc. į Vokietiją atvykstančių pabėgėlių yra iš Sirijos – vienos kultūringiausių, labiausiai išsilavinusių Artimųjų Rytų šalių, todėl šiuos pabėgėlius būtų nesunku integruoti, jie pagelbėtų sprendžiant demografines problemas. Taip LRT.lt sako ISM universiteto ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas Vincentas Vobolevičius.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Beveik 50 proc. į Vokietiją atvykstančių pabėgėlių yra iš Sirijos – vienos kultūringiausių, labiausiai išsilavinusių Artimųjų Rytų šalių, todėl šiuos pabėgėlius būtų nesunku integruoti, jie pagelbėtų sprendžiant demografines problemas. Taip LRT.lt sako ISM universiteto ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas Vincentas Vobolevičius.

Vokietija šiemet ruošiasi priimti 800 tūkst. prieglobsčio prašytojų – keturis kartus daugiau nei 2014 metais ir daugiau nei bet kuri kita ES šalis.

„Šalys narės privalo pasidalinti atsakomybę, priimti prieglobsčio prašytojus“, – Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėjo užsienio žurnalistams Berlyne. Labai padaugėjus nusikaltimų iš neapykantos ir išpuolių prieš pabėgėlių centrus Vokietijoje, ji pažadėjo, kad „visa įstatymo galia“ bus taikoma tiems, kurie įžeidinėja, užpuldinėja atvykėlius arba padeginėja jų centrus.

Naujienų portalo LRT.lt kalbinti politologai teigia, kad ne tik Vokietija gali būti naudinga pabėgėliams, bet ir šie jai, bei atkleidžia pagrindines tokio A. Merkel svetingumo priežastis.

Kitaip elgtis neleidžia istorinė praeitis

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas politologas Tomas Janeliūnas pažymi, kad, priešingai nei kitų šalių politikams, kurių retorikoje esama nacionalistinio ar netgi ksenofobinio atspalvio, Vokietijoje bet kuriai rimtesnei partijai tokios nacionalistinės nuotaikos būtų pražūtingos.

„Bet kas, kas primintų didesnį nacionalizmą, sulauktų didžiulio pasmerkimo ne tik Vokietijoje, labai jautriai sureaguotų ir kitos šalys. Todėl A. Merkel turbūt bando būti visuomenės nuomonės lydere, kalbėdama apie tai, kad netoleruos jokių išpuolių prieš migrantus, kitataučius, kviesdama visuomenę būti tolerantiškesnę“, – teigia T. Janeliūnas.

Jam antrina ir V. Vobolevičius, primindamas, kad Vokietijai buvo prikaišiojami diktatūros bruožai, sprendžiant Graikijos krizę.

„A. Merkel tikrai negalėjo kalbėti kaip Viktoras Orbanas: Vokietijoje toks pasakymas būtų priimamas daug jautriau nei bet kur kitur Europoje.

Graikijos atveju Vokietija buvo kaltinama diktatūra, kalbama, kad A. Merkel yra naujasis Adolfas Hitleris. Jei A. Merkel apie migrantus kalbėtų aštriai, Vokietijos viduje ir tarptautinėje bendruomenėje būtų patvirtintas tas A. Merkel diktatorės įvaizdis“, – sako V. Vobolevičius

Turi rodyti pavyzdį ES

Dar viena priežastis, kurią įvardija LRT.lt kalbinti politologai – Vokietijos pavyzdys Europai. Vokietija negalėtų reikalauti, kad kitos šalys priimtų imigrantus, jei pati to nedarytų.

„Jei Vokietija imtų išsisukinėti nuo emigrantų priėmimo, ji jokiu būdu negalėtų tikėtis visos ES vienybės dalinantis migrantus. Tai yra lyderystės klausimas. Vokietija savo pavyzdžiu turi rodyti, kad tenka migrantus priimti, nori to ar ne. Jei to nebus, kalbėti apie vieningą Europos migracijos politiką nėra prasmės“, – tikina T. Janeliūnas.

Demografijos problemos diktuoja sprendimus

JAV analitinio žvalgybinės informacijos centro „Stratfor“ specialistai savo prognozėje 2015–2025 metams rašė:  „Per artimiausius 10 metų Vokietijoje prasidės ekonominis nuosmukis, sukelsiantis socialinę ir politinę krizę šalies viduje. Tai sumažins Vokietijos įtaką Europoje. [...] Kadangi Vokietijos ekonomika ir populiacija patiria dideles neigiamas permainas, Lenkija diversifikuos savo prekybinius santykius ir Šiaurės Europoje iškils kaip dominuojanti jėga.“

Vokietijos demografijos problemos yra dar viena paskata priimti imigrantus, kol socialinė situacija šalyje nepablogėjo tiek, kiek prognozuoja analitikai. Šiandieną Vokietija gali tai sau leisti, pažymi T. Janeliūnas: šalis planuoja priimti 800 tūkst. pabėgėlių, o tai tesudarytų apie 1 proc. šalies gyventojų.

Jei Vokietijai pavyks integruoti atvykėlius į visuomenę, jie galėtų padėti spręsti tos visuomenės senėjimo problemą.

„Vokietijoje gimstamumo rodikliai yra siaubingi. Vokiečiai puikiai supranta, kad jiems reikės imigrantų, norint spręsti visuomenės senėjimo problemą.

Dažnai imigrantai atkeliauja iš regionų, kuriuose stinga išsilavinimo, žmonės nėra pasiruošę integruotis į visuomenes. Šiuo atveju yra kitaip: beveik 50 proc. migrantų yra iš Sirijos – vienos kultūringiausių, labiausiai išsilavinusių Artimųjų Rytų šalių. Kaip matome fotografijose spaudoje, iš ten nebėga žmonės su turbanais ir burkomis, jie bėga su „iPhone`ais“. Tai žmonės, kuriuos būtų gana lengva integruoti į Vokietijos ekonomiką“, – teigia V. Vobolevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Pabėgėlių krizė Europoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...