captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vakarai ir Rusija ruošiasi konfliktams bent keturiuose frontuose

Jau artimiausiu metu įtampa tarp Vakarų ir Rusijos gali padidėti dar labiau. Tam yra bent keturios priežastys: JAV ginklų Ukrainai tiekimas, turto areštai dėl „Jukos“ bylos, galutinės ataskaitos dėl reiso MH17 paskelbimas ir šiai tragedijai išnagrinėti kuriamas tarptautinis tribunolas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Jau artimiausiu metu įtampa tarp Vakarų ir Rusijos gali padidėti dar labiau. Tam yra bent keturios priežastys: JAV ginklų Ukrainai tiekimas, turto areštai dėl „Jukos“ bylos, galutinės ataskaitos dėl reiso MH17 paskelbimas ir šiai tragedijai išnagrinėti kuriamas tarptautinis tribunolas.

Ekspertų vertinimai dėl to, kiek kiekviena iš šių priežasčių turės įtakos JAV, kitų Vakarų šalių ir Rusijos santykiams, išsiskiria, tačiau visi jie sutinka, kad padėtis labai rimta.

Ar B. Obama gali pakeisti nuomonę?

Iki šiol JAV prezidentas Barackas Obama laikėsi pozicijos, kad konfliktą Ukrainoje reikia išspręsti diplomatinėmis priemonėmis. Su juo karštai nesutinka nemažai Kongreso respublikonų, kurie siekia, kad Ukrainai ginklai būtų tiekiami. Tačiau B. Obama yra pareiškęs, jog tokį Kongreso sprendimą vetuotų.

Šis pažadas neįtikina Radijo stoties „Echo Moskvy“ vyriausiojo redaktoriaus Aleksejaus Venediktovo, kuris patikino, jog jis gali bet kada pasikeisti ir bet be abejonės padidintų įtampą su Rusija

Su juo sutinka ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius. „Rusija apskritai yra nepatenkinta, kad NATO plečiasi prie jos sienų, todėl reaguotų atitinkamai – grasinimais arba dislokuotų karinę techniką arčiau Ukrainos sienos“, – teigė jis. Tokiam požiūriui nepritaria Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius, kuris pabrėžė, kad Rusija supranta tik jėgos kalbą. „Visos šnekos, kad ginklų tiekimas Ukrainai konfliktą eskaluotų yra nerealios, nes šiandien didžioji dauguma Rusijos elito, įskaitant patį V. Putiną, yra linkę nutraukti karo Ukrainoje karinę fazę ir siekti valstybės sužlugdymo ir išardimo visai kitais tikslais“, – teigė jis.

Turto areštai – karo dalis?

„Echo Moskvy“ eteryje kalbėjęs A. Venediktovas teigė, jog jau artimiausiu metu prasidės Rusijos turto dėl buvusių naftos bendrovės „Jukos“ akcininkų ieškinio areštai JAV teritorijoje. Rusijos atstovai turi iki vasaros pabaigos atsakyti į JAV ambasados Maskvoje jiems įteiktus dokumentus, kitaip JAV teismai pradės ieškoti būdų, kaip įvykdyti priteistų 50 mlrd. dolerių kompensavimą. A. Venediktovo teigimu, tai, kad areštai vyktų būtent JAV teritorijoje, jau galima pavadinti karo elementu. Tačiau su juo nesutinka M. Laurinavičius: „A. Venediktovas transliuoja tos Rusijos elito dalies, kuri norėtų grįžti prie „business as usual“, poziciją“.

„Norima Vakarams pasakyti, kad jei elgsitės gražiai, tada konflikto nebus, bet jeigu elgsitės negražiai, tada Rusija atsakys visomis įmanomomis priemonėmis. Šis klausimas Rusijai yra labai skausmingas ir ji tikrai atsakys simetriškai – bandys areštuoti bet kokį Vakarų turtą, ypač tų valstybių, kuriuose bus areštuotas pačios Rusijos turtas“, – aiškino RESC analitikas. Panašiai kalbėjo ir K. Girnius, kurio manymu, po areštų JAV, Maskva imtųsi kontrpriemonių ir areštuotų Vakarų įmonių bei visuomeninių organizacijų turtą Rusijoje.

MH17 atomazga

Iki šių metų pabaigos turėtų būti paskelbta galutinė reiso MH17 katastrofos tyrimo ataskaita. Ją sudarys dvi dalys: aplinkybių ir kaltininko. Daugumai šiuo metu kur kas įdomesnė yra antroji ir nors jos atsakymas nuspėjamas, vis tiek greičiausiai sukels daug aistrų. Praėjusią savaitę CNN paviešino savo šaltinių informaciją, esą lėktuvą numušė Rusijos remiami kariai. Ruošiamoje ataskaitoje taip pat nurodomas raketos tipas bei trajektorija, pateikiami įrodymai, kad ji buvo paleista iš separatistų kontroliuojamos teritorijos. M. Laurinavičius sakė, kad Rusijos reakcija bus tokia pat, kaip ir iki šiol: „Mes nieko nedarėme, nėra jokių įrodymų, kalti patys ukrainiečiai“. Jis taip pat pridūrė, kad šiuo klausimu, kaip ir prieš tai aptartais, įmanoma tik politinė, bet ne karinė eskalacija.

K. Girniaus manymu, po MH17 ataskaitos paskelbimo Rusija gali būti nepatenkinta, bet tai neturėtų pakenkti diplomatiniams santykiams. „Rusija oficialiai zyztų, reikštų nepasitenkinimą, bet nelaikyčiau to tokiu dalyku, kuris didintų įtampą“, – kalbėjo politologas.

Kuriamas tribunolas

Jungtinėse Tautose artimiausiu metu bus svarstomas rezoliucijos projektas, kuriame siūloma įkurti tarptautinį tribunolą, skirtą veikėjų, atsakingų už keleivinio lainerio numušimą virš Ukrainos, nepriklausomam teismui. Rusija iškart pareiškė, kad tokiam žingsniui nepritartų. K. Girnius šio proceso nelaiko rimta priežastimi, kuri galėtų smarkiai pabloginti tarptautinius santykius. „Tarptautiniai tribunolai normaliai galioja tik jei šalis nutaria prie jų prisijungti. Jei neprisijungia, tada jų galia yra labai ribota. Rusijai toks dalykas nepatiktų, bet nesukeltų jai didesnės grėsmės“, – paaiškino pašnekovas.

M. Laurinavičius pastebėjo, kad nors nė viena iš išvardintų priežasčių pati savaime negali sukelti karinio konflikto, tačiau jos bus naudojamos radikaliausių ir antivakarietiškų Rusijos jėgų propagandinėje kampanijoje. „Bus bandoma įrodyti, kad konfliktas yra apskritai neišvengiamas. Vakarai toliau puola ir Rusijai nėra jokios kitos išeities – tik smogti pirmai. Kur smogti pirmiems, yra visiškai aišku, tai – Baltijos šalys. Artimiausi dveji metai iki JAV prezidento rinkimų yra labai pavojingi būtent dėl kažkokios provokacijos ar tiesioginės karinės agresijos prieš Baltijos šalis“, – sakė RESC analitikas.

Kitos grėsmės

M. Laurinavičius kaip Rusijos provokacijos pavyzdį pateikė tokį scenarijų: „Patys susprogdins traukinį į Kaliningradą, žus keli šimtai Rusijos karių ir tada su lozungu „mus puola“ imsis veiksmų. Joks V. Putinas negalės pasipriešinti. Deja, tokie scenarijai dabartinėje Rusijoje yra realūs“. Pašnekovas taip pat patarė stebėti padėtį Pietų Kinijos jūroje, kur kyla įtampa tarp JAV ir Kinijos. „Jeigu tik ji, neduok Dieve, virstu rimtu kariniu konfliktu, į kurį iškart nukryptų viso pasaulio akys, tokiu atveju turėtume baimintis Rusijos agresijos praktiškai bet kuriuo momentu, tai – įprastinis Rusijos veiksmas“, – priminė M. Laurinavičius. K. Girnius pastebėjo, kad JAV turi ir kitų priežasčių, kodėl stengiasi santykius su Maskva palaikyti bent jau neblogėjančius. Kaip pavyzdį jis pateikė pasibaigusias derybas su Iranu dėl jo branduolinės programos.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close