captcha

Jūsų klausimas priimtas

„WikiLeaks“: JAV klausėsi Prancūzijos vadovų pokalbių telefonu

Jungtinės Valstijos pasiklausydavo trijų Prancūzijos prezidentų, tarp jų – dabartinio lyderio Francois Hollande'o pokalbių telefonu, rodo dokumentai, kuriuos antradienį paskelbė tinklalapis „WikiLeaks“.
F. Hollande'as, Reuters/Scanpix nuotr.
F. Hollande'as, Reuters/Scanpix nuotr.

Jungtinės Valstijos pasiklausydavo trijų Prancūzijos prezidentų, tarp jų – dabartinio lyderio Francois Hollande'o pokalbių telefonu, rodo dokumentai, kuriuos antradienį paskelbė tinklalapis „WikiLeaks“.

Šie griežtai įslaptinti dokumentai, pirmąkart paviešinti bendradarbiaujant su Prancūzijos dienraščiu „Liberation“ ir tinklalapiu „Mediapart“, taip pat atskleidė, kad F. Hollande'as jau 2012 metais leido rengti slaptus pasitarimus dėl galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos padarinių.

Sušaukė gynybos tarynos posėdį

Tas šnipinėjimas buvo vykdomas 2006–2012 metais, rodo dokumentai.

Paviešinus šią informaciją Prancūzijos lyderis trečiadienį sušaukė gynybos tarybos posėdį, kad būtų „įvertintas antradienio vakarą žiniasklaidos paskelbtos informacijos pobūdis ir būtų padarytos naudingos išvados“, sakė vienas prezidento padėjėjų.

Tarp tų dokumentų, rodančių, kad taip pat buvo šnipinėjami buvę prezidentai Jacques'as Chiracas ir Nicolas Sarkozy, penki yra parengti JAV Nacionalinio saugumo agentūros.

Esą kaltino JAV dėl klaidų

Vėliausias iš dokumentų datuotas 2012 metų gegužės 22-ąją – kelios dienos po to, kai F. Hollande'as oficialiai pradėjo eiti valstybės vadovo pareigas. Jame sakoma, kad Prancūzijos lyderis „pritarė slaptiems susitikimams Paryžiuje, siekiant aptarti euro zonos krizę, ypač Graikijos pasitraukimo iš euro zonos pasekmes“.

Paviešintuose dokumentuose nurodoma, kad F. Hollande'as po derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel buvo įsitikinęs, jog ji „nuleido rankas (dėl Graikijos) ir nenori keisti nuomonės“.

„Dėl to Hollande'as labai susirūpino dėl Graikijos ir graikų, kurie gali reaguoti balsuodami už ekstremistinę partiją“, – sakoma dokumente.

Tame pačiame dokumente taip pat teigiama, kad Prancūzijos lyderis, nežinant A. Merkel, suplanavo susitikimus Paryžiuje su Vokietijos socialdemokratais, kurie tuo metu buvo pagrindinė opozicijos partija.

Kito dokumento, datuoto 2008 metais, pavadinimas skelbia: „N. Sarkozy laiko save vieninteliu, galinčiu išspręsti pasaulinę finansų krizę“. Jame sakoma, kad buvęs Prancūzijos prezidentas „dėl daugelio dabartinių ekonominių problemų kaltino JAV vyriausybės padarytas klaidas, bent mano, kad Vašingtonas dabar klauso kai kurių jo patarimų“.

Kritikuojami kandidatai į postus JT

Vieno 2006 metų dokumento tema yra J. Chiraco pasirinkti kandidatai į postus Jungtinėse Tautose. Tame pačiame dokumente tuometis užsienio reikalų ministras Philippe'as Douste'as-Blazy buvo apibūdintas kaip žmogus, „linkęs ... į netinkamu laiku išsakomus arba netikslius pareiškimus“.

Ši informacija paviešinta praėjus kelioms savaitėms po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė svarbų įstatymą, užbaigiantį vyriausybės vykdytą masinį telefoninių pokalbių pasiklausymą, reikšmingai pakeisdamas Amerikos politiką ir apribodamas prieštaringiausiai vertintą žvalgybos programą nuo 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių.

Prancūzijos vyriausybė: tai - nepriimtina

Prancūzija trečiadienį pareiškė, kad šnipinėjimas yra neriimtinas.

„Tai nepriimtina tarp sąjungininkų“, – sakė Prancūzijos vyriausybės atstovas Stephane'as Le Follas prieš prasidedant F. Hollande'o skubiai sušauktam pasitarimui su saugumo vadovais.

„Sunku susitaikyti su mintimi, kad tarp sąjungininkų ... gali būti vykdoma tokio pobūdžio veikla, ypač susijusi su Respublikos prezidento pasiklausymu, – pažymėjo S. Le Follas. – Kai kovojame su terorizmu, sunku įsivaizduoti arba suprasti, kas gali motyvuoti sąjungininką šnipinėti savo sąjungininkus.“

Vyriausybės atstovas taip pat stengėsi nesureikšminti naujausio skandalo, sakydamas, kad jis neturėtų peraugti į didesnę krizę.

„Šiandieniniame pasaulyje ir šiaip pakanka pavojingų krizių“, – pabrėžė S. Le Follas.

Išsikvietė pasiaiškinti JAV ambasadorę

Prancūzijos prezidentūra pareiškė „netoleruosianti jokių veiksmų, keliančių grėsmę šalies saugumui“.

Tuo metu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas dėl šio skandalo iškvietė pasiaiškinti JAV ambasadorę.

Kaip informavo diplomatiniai šaltiniai, JAV ambasadorė Jane Hartley buvo iškviesta trečiadienio popietę atvykti aptarti „WikiLeaks“ paviešintų dokumentų.

„JAV valdžia buvo prisiėmusi įsipareigojimų“, – sakoma Eliziejaus rūmų paskelbtame pareiškime, kuriame turimas omenyje 2013 metų pabaigoje Amerikos duotas pažadas nešnipinėti Prancūzijos lyderių.

„Jie privalo būti prisimenami ir griežtai vykdomi“, – pabrėžiama pareiškime.

Šis pareiškimas buvo paskelbtas po Prancūzijos gynybos tarybos, kuriai priklauso prezidentas, kai kurie ministrai ir žvalgybos tarnybų vadovai, posėdžio.

Jie „jau buvo išprovokavę diskusijas tarp Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos, ypač 2013 metais – tuo metu, kai buvo paviešinti pirmieji“ įslaptinti dokumentai, rašoma Eliziejaus rūmų pareiškime, turint galvoje tuomet nutekintą informaciją, kad JAV šnipinėjo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.

Tas klausimas vėl buvo aptartas, kai F. Hollande'as lankėsi Baltuosiuose rūmuose 2014 metų vasarį, sakoma pareiškime.

„Prancūzija, kuri dar kartą sustiprino savo kontrolės ir apsaugos priemones, netoleruos jokių veiksmų, kurie kelia grėsmę jos saugumui ir jos interesų apsaugai“, – pabrėžė prezidentūra.

Baltieji rūmai: nešnipinėjame

Baltieji rūmai antradienį pareiškė nešnipinėjantys Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o pokalbių ir neketina to daryti.

„Mes nesame nusitaikę ir nesitaikysime į prezidento F. Hollande'o komunikaciją“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Nedas Price'as, tačiau numanomų ankstesnių žvalgybos veiksmų nekomentavo.

„Nevykdome jokių užsienio žvalgybos sekimo veiksmų, nebent yra specifinis ir patvirtintas nacionalinio saugumo uždavinys. Tai taikoma tiek paprastiems piliečiams, tiek pasaulio lyderiams“, – aiškino jis.

Informacija, tikėtina, planavo dalintis

Ant dviejų iš paviešintų depešų, susijusių su tuomečiu prezidentu N. Sarkozy ir jo pirmtaku J. Chiracu, yra žymos „USA, AUS, CAN, GBR, NZL“, todėl tikėtina, kad šia medžiaga planuota dalytis su Didžiąją Britanija, Kanada, Australija ir Naująja Zelandija – vadinamosios Penkių akių žvalgybos grupės narėmis.

Panašu, kad ta medžiaga buvo specialiai paviešinta Prancūzijos parlamentui ruošiantis balsuoti dėl teisės akto, numatančio platesnius įgaliojimus žvalgybos agentūroms, ypač tokiems veiksmams, kuriais siekiama atremti terorizmo grėsmes. Senatas tą įstatymą patvirtino antradienį, o žemieji parlamento rūmai jį turėtų galutinai priimti trečiadienį.

Vienas N. Sarkozy padėjėjas naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad buvęs valstybės vadovas tokius metodus laiko nepriimtinais.

Jokių J. Chiraco komentarų kol kas nebuvo.

Skambino JAV prezidentui

JAV prezidentas Barackas Obama sako, kad turi būti užkirstas kelias nepriimtiniems atvejams, kai yra galimai šnipinėjami sąjungininkai. Tai jis pareiškė po pokalbio telefonu su Prancūzijos vadovu Fransua Hollande`u.

 B. Obama taip pat pakartojo ankstesnius įsipareigojimus, kad su visais pasiklausymais baigta.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close