captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos pašonėje – Maskvos karinis koziris

Rusija telkia kariuomenę ir ginklus, taip pat ir raketas, galinčias nešti branduolines galvutes, į vakarinę Kaliningrado dalį tokiu lygiu, kad regionas dabar yra vienas iš labiausiai militarizuotų Europoje.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Rusija telkia kariuomenę ir ginklus, taip pat ir raketas, galinčias nešti branduolines galvutes, į vakarinę Kaliningrado dalį tokiu lygiu, kad regionas dabar yra vienas iš labiausiai militarizuotų Europoje.

NATO pareigūnas, sutikęs bendrauti su „Radio Free Europe/ Radio Liberty“ anonimiškumo sąlyga, teigė, jog Maskva dislokuoja „tūkstančius karių, įskaitant mechanizuotas ir jūrų pėstininkų brigadas, karinę aviaciją, modernias tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas ir šimtus šarvuočių teritorijoje“.

Militarizuota veikla Kaliningrade, kuris neturi sausumos sąsajos su Rusija ir ribojasi su Europos Sąjungos narėmis Lietuva bei Lenkija, sukėlė nerimą Vilniuje ir Varšuvoje, kuris girdėti Briuselyje ir Vašingtone.

„Jie organizuoja gana dideles karines pratybas Kaliningrado regione, kuris yra labai labai arti mūsų, – teigia buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius. – Tad, savaime suprantama, tokie militarizuoti veiksmai labai arti mūsų sienų kelia mums nerimą.“

Iš dalies dėl šių nuogąstavimų NATO birželį rengia karines pratybas Lenkijoje ir Baltijos šalyse.

Neseniai NATO karinis konvojus vyko per Rytų ir Centrinę Europą, siekdamas pademonstruoti aljanso įsipareigojimą ginti regioną, o Vašingtone diskutuojama, ar dislokuoti sunkiąją karinę techniką keliose Baltijos ir Rytų Europos šalyse, kurios ribojasi su Rusija.

Kaliningrado regionas prie Baltijos jūros strategiškai yra labai vertingas.

1945 m. aneksuotas nuo Vokietijos Kaliningradas sovietų laikais buvo uždara karinė zona, į kurią buvo galima patekti tik su specialiu leidimu. Čia dabar yra Rusijos Baltijos laivynas, Černiachovsko ir Donskojė aviacijos bazės su tūkstančiais rusų karių.

Stiprėjant konfrontacijai su Vakarais, Rusijai Kaliningradas tampa „akivaizdžia vieta“ dislokuoti daugiau karinės ginkluotės, aiškina Karinio jūrų laivyno analizės centro Arlingtone (JAV, Virdžinijos valstija) rusų kariuomenės ekspertas Dmitrijus Gorenburgas.

Jo teigimu, jau kelis kartus pranešta apie Rusijos kariuomenės veiksmus Baltijos oro erdvėje ir Baltijos jūroje.

„Iš Kaliningrado vos pasukus į dešinę, <...> štai ir Švedija, Lenkija, Vokietija netoli, – aiškina D. Gorenburgas. – Praktiškai galima įrengti karinę bazę (skirtą paremti taktines operacijas), neišeinant iš savo šalies teritorijos.“

Anot D. Gorenburgo, stiprėjantis Baltijos laivyno karinis vaidmuo kontrastingas taikiai jo praeičiai.

„Jis visai šalia pagrindinių laivų statyklų. Būtent čia jie išbandė daug naujų laivų, – sako D. Gorenburgas. – Prieš krizę iš esmės pagrindinė jo misija buvo saugoti pakrantę. Iki šiol Baltijos jūroje nebuvo daug karinės veiklos.“

Anot NATO ir regiono analitikų, vienas didžiausių rūpesčių Vakarams – ar Maskva visam laikui dislokavo „Iskander“ raketų Kaliningrade.

„Iskander“ raketos gali gabenti tiek įprastines, tiek branduolines kovines galvutes, jų nuotolis – 400 km, o tai reiškia, kad joms esant Kaliningrade, būtų pasiekiami daugelis Europos miestų, įskaitant Berlyną ir Varšuvą.

Praeityje Kremlius kaip pagrindinį kozirį buvo pasitelkęs grasinimą dislokuoti „Iskander“ raketų Kaliningrade.

2008 m. Maskva teigė, jog dislokuotų raketų Kaliningrade, jeigu Vašingtonas įgyvendintų planą dislokuoti JAV priešraketinės gynybos sistemos dalių Lenkijoje ir Čekijoje.

2009 m. JAV prezidentas Barackas Obama šio plano atsisakė.

„Iskander“ raketos buvo bent jau laikinai dislokuotos, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, neįspėjęs Vakarų, surengė Kaliningrade karines pratybas 2014 m. gruodį ir 2015 m. kovą.

Pratybos nebuvo didelės – apie 9 000 karių ir 55 kariniai laivai dalyvavo pratybose gruodžio 5–10 d.

Na o iš dalies dėl potencialios „Iskander“ raketų grėsmės Varšuva nusprendė atnaujinti savo oro gynybos sistemą, teigia Kazimierzo Pulaski fondo Varšuvoje tyrėjas Pavelas Fleischeris.

„Neseniai užbaigėme pirkimo procedūrą naujai oro gynybos sistemai, pasirinkome JAV (priešlėktuvinės ir raketinės gynybos) sistemą „Patriot“, – sakė P. Fleischeris. – Taigi manome, kad mūsų pajėgumas padidės per ateinančius kelerius metus.“

Kovą Lenkija teigė norinti įsigyti „Tomahawk“ raketų povandeniniams laivams, kurių Lenkija ketina įsigyti 2030 m.

Provokacijos baimė

Lietuvos, kurią su Kaliningradu ir Maskva sieja geležinkelio linija, lyderiai nerimauja, jog Kremlius gali surengti provokaciją, kad sustiprintų įtampą.

„Baiminamės bet kokių galimų provokacijų tranzitinėse linijose, tiek geležinkeliais, tiek dujotiekiais ar elektros tranzitinėmis linijomis, kurias galima suorganizuoti, siekiant preteksto iš Maskvos pusės, iš Rusijos pusės, imtis agresyvių veiksmų“, – aiškina A. Kubilius.

Gegužę Lietuva prisijungė prie Latvijos ir Estijos ir paskelbė, kad šalys siekia nuolatinio NATO buvimo jų teritorijoje, kaip atsvaros sustiprėjusiems Rusijos kariniams veiksmams.

Visose trijose šalyse yra rusų tautinių mažumų, tad baiminamasi, kad Kremlius kursto jose (šalyse) įtampą po prorusiškai nusiteikusiųjų sukilimo Rytų Ukrainoje.

NATO teigė išnagrinėsianti pasiūlymą.

Rusijos ambasadorius ES Vladimiras Čižovas teigė, kad prašymą NATO motyvavo „veikiau vietos politikai, nei reali saugumo situacija“.

Stiprėjant nerimui Baltijos šalyse, birželio 13 d. „The New York Times“ rašė, kad Vašingtonas „yra pasirengęs dislokuoti keliose Baltijos ir Rytų Europos šalyse tankų, mechanizuotųjų pėstininkų šarvuočių ir kitos sunkiosios ginkluotės bei 5 000 amerikiečių karių“.

Rusija iš dalies pateisina savo veiksmus Kaliningrade vaizduodama Vakarus agresoriumi, motyvuodama NATO ekspansija į buvusias Sovietų Sąjungos įtakoje buvusias valstybes ir tuo, kad NATO dislokuoja karių bei karinės ginkluotės arčiau Rusijos sienų.

„The New York Times“ straipsnis apie JAV planus dislokuoti sunkiosios karinės technikos Baltijos šalyse ir Rytų Ukrainoje sukėlė aliarmą Kremliuje.

Rusijos Gynybos ministerijos pareigūnas teigė, jog planuoti JAV veiksmai būtų „agresyviausias Pentagono ir NATO žingsnis“ nuo Šaltojo karo laikų.

Nors generolas Jurijus Jakubovas neminėjo Kaliningrado, birželio 15 d. jis sakė, kad „Rusijai neliktų kito pasirinkimo, tik sutelkti daugiau kariuomenės ir pajėgų vakariniame flange“.

Norėdamas parodyti, kad tai ne tuščias grasinimas, kitą dieną V. Putinas pranešė, kad Rusija šiais metais padidins savo branduolinį arsenalą 40-ia naujų tarpkontinentinių balistinių raketų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close