captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įtempta padėtis Rusijos pasienyje: mes bijome, kas gali atsitikti

Katažina Plejnis visaip stengiasi negalvoti apie raketinius kompleksus, tankus ir tūkstančius rusų karių, dislokuotų vos už kelių kilometrų nuo jos namų šiaurinėje Lenkijos dalyje. Tačiau tik iki tada, kai vidury nakties jos nepažadina šūviai anapus sienos, rašo britų dienraštis „The Financial Times“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Katažina Plejnis visaip stengiasi negalvoti apie raketinius kompleksus, tankus ir tūkstančius rusų karių, dislokuotų vos už kelių kilometrų nuo jos namų šiaurinėje Lenkijos dalyje. Tačiau tik iki tada, kai vidury nakties jos nepažadina šūviai anapus sienos, rašo britų dienraštis „The Financial Times“.

„Šaudymą galima išgirsti ketvirtą ryto, – sako nedideliame Branevo miestelyje už kelių kilometrų nuo itin militarizuotos Rusijos Kaliningrado srities gyventi moteris. – Kai žinai, kad ten, laukuose, yra tavo draugai, pradedi galvoti, kad tai yra labai pavojinga. Dabar kariniai mokymai abiejose sienos pusėse vyksta vis dažniau ir dažniau, ir mes bijome, kad gali kažkas atsitikti.“

Po Rusijos įsiveržimo į Krymą ir jo aneksijos šių metų pradžioje,o vėliau po Rytų Ukrainoje kilusio konflikto, karinių pajėgų veiksmai pasienyje tarp Rytų Europos ir Rusijos smarkiai suaktyvėjo ir tarp gyventojų pasėjo nerimą. Sugrįžtančios agresyvios Rusijos šešėlis kelia siaubą Baltijos šalims ir Lenkijai bei dešimtims milijonams gyventojų, kurie dar pamena ne vieną dešimtmetį gyvavusį sovietinį režimą. Dabar mokyklose besimokantys vaikai tik per istorijos pamokas sužino, kaip Rusija puldavo ir okupuodavo jų šalių teritorijas.

Dėl šios istorinės patirties net ir taikiu metu gyvenantys žmonės nepasitiki didesne ir stipresne Rusija ir net mažiausią įtampos padidėjimą laiko kažkuo rimtesniu. Dabar jau NATO narės Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija prašo Aljanso stiprinti savo buvimą prie rytinių sienų. Būtinybė pademonstruoti savo jėgą ir rengti didelio masto karines pratybas kilo po smurto eskalacijos Ukrainoje. Reaguojant į tai Europoje buvo sukurtos greitojo reagavimo pajėgos, ką Rusija iš karto pasmerkė ir pavadino žingsniu link konfrontacijos.

Tačiau pati Rusija taip pat surengė savo pratybas. Iki šiol šiais metais šiame regione pratybose dalyvavo daugiau nei 20 tūkst. NATO karių, o dar 30-čiai tūkst. karių liepta būti karinėje parengtyje, ką NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pavadino „didžiausio masto jėgos struktūrų prisitaikymu nuo Šaltojo karo pabaigos.“

Propagandinis karas

Rusijos teritorijoje taip pat nerimaujama dėl galimo karo. Kaltinimus dėl agresijos neigianti Maskva mano, kad jai nuolat kažkas gresia. Tas grėsmės jausmas atkeliavo dar iš tų laikų, kai carinė Rusija XVII amžiuje kariavo su Lenkija, o jį vėliau sustiprino NATO plėtra ir priartėjimas prie jos sienų po Tarybų Sąjungos žlugimo. Šalyje, kurioje visuomenės nuomonę daugiausia formuoja įtakinga valstybinė žiniasklaida, įtempti santykiai su Vakarais ir tai, kaip Rusija NATO atsaką į Ukrainos krizę vadina priešišku, kai kam kelia nerimą.

Gyventojų apklausas atliekantis Viešosios nuomonės fondas, kurio pagrindinė klientė yra Rusijos vyriausybė, neseniai atliko apklausą, kuri parodė, kad daugiau nei pusė Rusijos gyventojų mano, kad egzistuoja reali karo su NATO grėsmė. Praėjusią savaitę NATO regione surengė dvi savo didžiausias karines pratybas, kuriose dalyvavo 11 tūkst. karių, 49 karo laivai ir 40 lėktuvų, įskaitant atominius bombonešius, kad „padidintų sąjungininkų pasitikėjimą“.

„Mes stengiamės apie tai negalvoti, nes jeigu per daug galvosime apie tai, kas vyksta aplinkui, nebegalėsime išeiti iš namų, – sakė gėlėmis Branevo turguje prekiaujanti Violeta Daškovska. – Kai pamatau, ką rodo per televiziją, manau, kad žmonės tikisi, kad tai tik žodžiai, o ne veiksmai. Tikiuosi, kad tai neprives mūsų prie karo.“ Šiais metais Baltijos šalyse veikiausiai nepraėjo nė viena diena be karinių pratybų, kuriose nedalyvavo NATO kariai ar tankai. „Mano dukra manęs kartą paklausė: „Ar jie mus puls? Ar man reikės eiti į mokyklą, jeigu kažkas prasidės?“ – sakė Estijoje veikiančio Tarptautinio gynybos studijų centro mokslinis bendradarbis Kalevas Stoicescu.

Išsamiai

Rusijoje įtampos padidėjimo priežastis suvokiama kitaip. „Mes žinome, kad artėja NATO, ir aš labai dažnai apie tai mąstau, nes mano pusbrolis yra kareivis“, – sakė už vos trisdešimties kilometrų nuo Estijos sienos esančio Pskovo 35 metų gyventojas Borisas Fiodorovas. Pskove yra dislokuotas Rusijos kariuomenės elitinis desantininkų būrys – 76-oji gvardijos desanto šturmo divizija. „Negaliu kalbėti už visus Pskovo gyventojus, tačiau su kariuomene susiję žmonės supranta, kad karo grėsmė egzistuoja, – sakė vietos politikas Levas Šliosbergas. – Tie, kas yra susiję su kariuomene, turi daugiau informacijos ir žino, kad karo grėsmė yra reali.“

Konfliktas Rusijoje, Rusijos tolėjimas nuo Vakarų, agresyvūs Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasisakymai ir tai, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida Vakarus, ypač Jungtines Valstijas, rodo kaip priešą, privedė prie to, kad pagrindinis jausmas, kurį jaučia Rusijos gyventojai, yra karo baimė. „Nerimas dėl išorinės grėsmės pakeitė nerimą dėl ekonomikos, kuris iki šiol buvo pagrindinis visuomenės nuogąstavimų variklis“, – sakė Maskvoje dirbantis ekonomistas ir sociologas Michailas Dmitrijevas.

Visuomenės apklausos rodo, kad V. Putino populiarumas siekia istorines aukštumas: daugiau nei 80 proc. palaiko jo politiką, nepaisant ekonomikos smuktelėjimo. Be to, prognozuojama, kad šiemet Rusijos bendrasis vidaus produktas sumažės daugiau nei 2 proc. Politikai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje privačių pokalbių metu pripažįsta, kad plėšosi tarp noro nejaudinti savo piliečių bei būtinybės išlaikyti sąjungininkų budrumą dėl Rusijos keliamos grėsmės.

„Tai dilema, – sakė vienos Baltijos šalies ministras. – Mes labai gerai žinome, kaip Rusija gali pasielgti. Tačiau ne visi Vakaruose tai žino. Tačiau nenorime, kad mūsų žmonės panikuotų.“ Lietuva ir Latvija savo piliečiams parengė gaires, ką daryti kilus karui. Panikos lygis padidėjo kovą, kai pasirodė pranešimų, kad Maskva Kaliningrade dislokavo raketines sistemas „Iskander“, kurios gali pasiekti Vilnių, Taliną, Minską, Varšuvą ir net Rytų Vokietijos miestus. Tokios raketos gali nešti ir branduolines galvutes. Rusija tuomet pareiškė, kad raketinės sistemos į Kaliningradą buvo perkeltos laikinai, tačiau nepatvirtino, kad jos ten bus dislokuotos ilgam laikui.

JAV palaikomos kaimyninės valstybės išreiškė savo pasipiktinimą ir apkaltino Maskvą įtakos didinimu. Visuomenės apklausas atliekančio nepriklausomo Rusijos „Levada“ centro balandį atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 59-ies proc. respondentų nuomone, JAV kelia grėsmę Rusijai. Lyginant su 2007-aisiais, taip manančiųjų padaugėjo nuo 47 proc. „Abejoju, kad tai, kas įvyko Kryme ir Ukrainoje, įvyks čia, nes mes esame NATO narė. Manau, kad rusai pabijos įžengti į Lenkiją“, – sakė vos už kelių šimtų metrų nuo Rusijos-Lenkijos sienos veikiančiame bare „Olga“ (kuriame renkasi ir lenkai, ir rusai – tik už skirtingų stalų) padavėja dirbanti Violeta. Balandį Varšuva pranešė pasienyje su Kaliningradu ketinanti pastatyti keletą sienos stebėjimo bokštų. „V. Putinas nori, kad lenkai bijotų. Tačiau kaip matote, mes toliau sau gyvename. Nejaučiame įtampos, – sakė savo pavardės nepanorusi skelbti Violeta. – Jeigu atsitiks kažkas blogo, jie uždarys sieną. O tuomet, jeigu atvažiuos tankai, na, tai jie atvažiuos.“

Verslas

Daugelis Branevo miestelyje mėgina į Rusiją žiūrėti kaip į taikią kaimynę. Pasienio verslas yra itin svarbos vietos ekonomikai. Žmonės dažnai kerta sieną, čia stovi eilės automobilių abejose pusėse. Dažniau rusai atvyksta į Lenkiją apsipirkti pigesnėse parduotuvėse, prekybos centruose ir sandėliuose, kurie buvo pastatyti specialiai jiems. Tačiau ir čia kartais kyla įtampa. „Kartais būna įtemptų situacijų, – sakė K. Plejnis. – Kai kurios vietinės parduotuvės priima ir zlotus, ir rublius, kad rusams būtų patogiau. Kartą vienas rusas kitiems pirkėjams pareiškė: „Greitai visi mokėsite rubliais“. Kilo skandalas. Tačiau yra ir gerų, ir blogų rusų. Kaip ir yra gerų ir blogų lenkų.“

Baltijos šalyse, kur rusų kariai buvo iki 1994 metų, Rusijos artumas yra itin jaučiamas. Maždaug ketvirtadalis Estijos ir Latvijos gyventojų yra rusakalbiai.

Nedidelė dalis rusakalbių gyvena ir Lietuvoje. Latvijos kariuomenė neseniai surengė pratybas, per kurias buvo simuliuojama prieš „separatistus“ Rusijos pasienyje nukreipta operacija. Panašūs mokymai buvo rengiami ir Lietuvoje netoli Kaliningrado. Vasarį Lietuvoje buvo grąžinta šauktinių kariuomenė, o Estijos kariuomenės vadas pareiškė, kad bet kokie į šalį įžengę „žali žmogeliukai“ bus iš karto nušauti. Viena iš didžiausių provokacijų prieš Baltijos šalis buvo Estijos žvalgybos pareigūno Estono Kohvero pagrobimas Estijos teritorijoje praėjusį rugsėjį. Estijos parlamento Gynybos komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas pripažįsta, kad jį nuvylė tokių žmonių, kaip Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriaus Michaelo Fallono, ar buvusio NATO vadovo Anderso Fogho Rasmusseno, komentarai, kad Baltijos šalių laukia Ukrainos likimas.

„Nemanau, kad tai padeda, – sakė M. Mihkelsonas. – Jeigu norėtume deeskaluoti susidariusią padėtį, tuomet neturėtume garsiai kalbėti apie scenarijus, kurie vieną dieną gali tapti išsipildžiusia pranašyste.“ Pskovo gyventojas B. Fiodorovas pabrėžia, kad karo nenori. Kiti jo šalyje taip pat jo nenori. „Mes, rusai, žinome karo baisumus geriau nei kas kitas ir todėl mums yra labai svarbi taika, – sako jis. – Tačiau, žinoma, esame pasiruošę ginti savo tėvynę.“ Jis apkaltino NATO karo kurstymu turėdamas omeny pernykštį NATO sprendimą kurti greitojo reagavimo pajėgas. „Jų naikintuvai taip pat daug dažniau skraido prie mūsų sienų. Tai yra pažeidimas visko, ką NATO pažadėjo Rusijai“, – sakė B. Fiodorovas.

Greita reakcija

Reaguodamos į krizę Ukrainoje, NATO šalys sutarė kurti maždaug 5 tūkst. karių greito reagavimo pajėgas, kurios bus dislokuotos prie rytinių aljanso sienų ir kurios būtų aktyvuotos per 48 valandas. Netoli Latvijos sienos esančio Rusijos Pskovo rajono Palkino kaime vietos gyventojai nėra gerai informuoti apie NATO strategiją, tačiau nerimas dėl karo čia egzistuoja. „Kad tik nebūtų karo“, – sakė senyva vietos gyventoja Nadežda, naudodama populiarią frazę, atspindinčią eilinių rusų karo baimę.

Visuomenės apklausos rodo, kad Nadeždos karta karo bijo daug labiau nei darbingo amžiaus rusai. 39 proc. Viešosios nuomonės fondo apklausoje dalyvavusių rusų mano, kad karo su NATO rizika yra didesnė nei aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tarp vyresnių nei 60 metų rusų taip manančių dalis sudaro 54 proc. Ir nors labai mažai žmonių Rusijoje savo šalį laiko agresore, ta ypatinga reikšmė, kuri pastaruoju metu teikiama branduoliniam ginklui, yra Maskvos retorikos tąsa. Rusijos pareigūnai, įskaitant ir patį V. Putiną, šokiravo Vakarus primindami apie Rusijos branduolinį arsenalą. Tokie pareiškimai kelia nerimą politikams Varšuvoje. Tačiau Braneve, kuris yra vos už kelių kilometrų nuo galimos raketų paleidimo vietos, žmonės ne tiek panikuoja, kiek liūdnai juokauja.

„Čia ramu, – sakė ištuštėjusiame vietos turguje laikrodžius pardavinėjantis Vitoldas. – Niekas čia neis ir nepuls. Branevas yra per mažas. „Iskander“ raketos jo nepalies, jos tiesiog praskris.“ „Tikrai taip, – šaukia už gretimo prekystalio stovintis kitas prekeivis. – Jos tiesiog praskris.“

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...