captcha

Jūsų klausimas priimtas

Latvijos Seimas rinks naująjį valstybės vadovą

Latvijos parlamentas trečiadienį rinks naująjį šalies vadovą, nesisklaidant nerimui dėl saugumo, kurį kursto smarkiai išaugusi įtampa santykiuose su kaimynine Rusija.
Raimonds Vejuonis (kairėje) ir Egils Levits (dešinėje) dalyvauja televizijos debatuose prieš rinkimus. AFP/Scanpix nuotr.
Raimonds Vejuonis (kairėje) ir Egils Levits (dešinėje) dalyvauja televizijos debatuose prieš rinkimus. AFP/Scanpix nuotr.

Latvijos parlamentas trečiadienį rinks naująjį šalies vadovą, nesisklaidant nerimui dėl saugumo, kurį kursto smarkiai išaugusi įtampa santykiuose su kaimynine Rusija.

Į valstybės vadovo postą pretenduoja keturi kandidatai, tačiau turint galvoje, kad prezidentą netiesiogiai renka 100 narių turintis Seimas, neaišku, ar kuriam nors iš jų pavyks užsitikrinti 51 balsą, kurio reikia siekiant šiame poste pakeisti centristą Andrį Bėrzinį.

Seime šiuo metu yra 99 deputatai, nes vieno parlamentaro įgaliojimai sustabdyti, kol vyksta tyrimas dėl galimų finansinių pažeidimų. A. Bėrzinis, prezidentu tapęs 2011-aisiais, nusprendė nesiekti perrinkimo antrai ketverių metų kadencijai, motyvuodamas šeimyninėmis aplinkybėmis.

Latvijoje nuolat girdimi raginimai reformuoti sunkiai prognozuojamų netiesioginių rinkimų, per kuriuos prezidentas Seime renkamas slaptu balsavimu, sistemą ir leisti piliečiams patiems rinkti savo valstybė vadovą, tačiau kol kas jie bevaisiai.

„Tai, kas vyksta parlamente rinkimų dieną, labai panašu į juodąją dėžę, – naujienų agentūrai AFP sakė Latvijos universiteto politologas Ivaras Ijabas. – Dabar Latvijoje niekas nežino, kas bus kitas prezidentas. Tai reiškia, kad stebime tai kaip futbolo mačą“.

Dauguma seimo narių išreiškė paramą Žaliųjų ir valstiečių sąjungos kandidatui

Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.

Rinkimų favoritais laikomi gynybos ministras Raimonds Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS), bei valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso iškeltas Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas.

Didžiausia valdančiosios koalicijos narė – centro dešinioji „Vienybė“ – pareiškė paramą R. Vėjuonio kandidatūrai.

R.Vėjuonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai, akcentuoja savo profesinį patyrimą nacionalinio saugumo srityje. Tuo metu 59 metų E. Levitas sako, kad jo „prioritetai yra teisinės sistemos reforma, saugumo ir socialiniai klausimai“.

Latvija, kuri 1991-aisiais ištrūko iš sovietų imperijos gniaužtų, sustiprino dėmesį nacionaliniam saugumui po to, kai Rusija pernai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

„Jaučiamas didžiulis nerimas dėl įvykių Ukrainoje ir Rusijos požiūrio į tarptautinę teisę, – naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė buvusi šalies vadovė Vaira Vykė–Freiberga, kuri prezidento poste dirbo 1999–2007 metais. – Manau, kas bebūtų išrinktas prezidentu, jam derėtų skirti dėmesį mūsų saugumui“.

Posto siekia ir buvęs krepšininkas

Valstybės vadovo posto taip pat siekia buvusi krepšinio žvaigždė ir bankininkas 43 metų Martinis Buondaras, kurį iškėlė nedidelis opozicinis Latvijos regionų susivienijimas, ir Seimo veteranas 73 metų Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“.

„Santarvės centras“ užėmė pirmą vietą pernai spalį vykusiuose rinkimuose, tačiau kitos politinės partijos atsisakė su juo bendradarbiauti dėl prorusiškos pozicijos. S. Dolgopolovas sakė, kad jei būtų išrinktas 2,1 mln. gyventojų turinčios Latvijos prezidentu, stengtųsi mažinti takoskyrą tarp latvių ir šalyje gyvenančių rusų.

„Jei turėčiau balsą, atiduočiau jį už Martinį Buondarą. Jis kurtų teigiamą Latvijos įvaizdį ir turi ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, kurios yra svarbios“, – AFP Rygoje sakė rinkėja Ilzė Alksnė, turėdama galvoje, kad M. Buondaras Harvardo universitete yra įgijęs viešojo administravimo magistro laipsnį.

Etninis rusas Sergejus Borisovas AFP sakė, jog nebalsuotų už S. Dolgopolovą.

„Gyvenu netoli sienos su Rusija. Saugumas yra svarbiausias dalykas, todėl man labiau patiktų Vėjuonis ar net Levitas“, – sakė jis.

Visi keturi kandidatai varžysis pirmajame balsavimo ture, kuriame mažiausiai balsų surinkęs pretendentas turės pasitraukti iš kovos. Tuomet bus rengiamas antrasis ratas, kuriame varžysis trys kandidatai, o vėliau trečiasis – tik su dviem pretendentais. Tačiau Seimo nariams turint galimybę per balsavimą susilaikyti ir esant įvairių užkulisinių susitarimų tikimybei, nėra jokių garantijų, kad naująjį prezidentą šalis turės jau trečiadienį.

Jei laimėtojas nepaaiškės, po maždaug 10 dienų visas procesas su naujais kandidatais bus rengiamas iš naujo.

M. Buondaras: Latvijos kariškiai turi būti pasirengę kovoti su bet kokiais iššūkiais

Būsimo Latvijos prezidento svarbiausias uždavinys bus užtikrinti, kad šalies ginkluotosios pajėgos būtų pasirengusios atremti bet kokius galimus iššūkius, pareiškė kandidatas į valstybės vadovus Martinis Buondaras, kurį iškėlė opozicinis Latvijos regionų susivienijimas.

Interviu BNS M. Buondaras sakė, jog labai svarbu užtikrinti Latvijos saugumo ir teisėsaugos tarnybų pasirengimą bendradarbiauti aukštu lygiu kovojant su šiuolaikinėmis grėsmėmis.

Pasak jo, taip pat svarbu, kad politiniai lyderiai būtų pasirengę priimti sprendimus ir ryžtingai veikti.

„Taikos metu prezidentas atstovauja valstybei tarptautinėje arenoje, todėl eidamas prezidento pareigas pasitelkčiau savo statusą, patirtį ir ryšius siekdamas užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su partneriais ir Latvijos interesų apsaugą pasinaudojant galimybėmis, kurias atveria Latvijos narystė NATO ir Europos Sąjungoje“, – sakė M. Buondaras.

S. Dolgopolovas: Latvijai reikėtų palaikyti reguliarius kontaktus su Rusija

Latvijai reikėtų palaikyti reguliarius kontaktus su Rusija, mano kandidatas į valstybės vadovus Sergejus Dolgopolovas, kurį iškėlė opozicinis prorusiškas kairiųjų „Santarvės centras“.

Interviu BNS S. Dolgopolovas sakė manąs, jog reikia pragmatiško dialogo tarp Latvijos ir Rusijos įvairiais lygiais.

„Kalbant apie istorinius klausimus, būtų itin svarbu atnaujinti abiejų šalių istorikų komisijų darbą ir remti tokius projektus, kaip bendras istorijos vadovėlių rengimas. Tai, suprantama, daug laiko reikalaujantis uždavinys“, – sakė jis.

Kandidatas į Latvijos prezidentus taip pat sakė, jog „turi būti rastas humaniškas ir tvarus pabėgėlių krizės sprendinys“.

„Aš manau, kad tarptautinės teisės ir jos įgyvendinimo mechanizmo atitikimo šiuolaikiniams iššūkiams klausimas taps vis svarbesnis“, – pažymėjo Seimo veteranas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close