captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip Rusija interpretuos iš Rytų partnerystės susitikimo Rygoje siųstą žinią?

Europos bailumas Rygoje ir nenoras Rytų partnerėms pasiūlyti aiškaus narystės kelio buvo signalas Rusijai, kad Rytų partnerystės šalys lieka Kremliaus interesų sferoje, o ES Rytų partnerystės programos pamatai svyruoja, mano JAV politologas Andrew Michta. Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala turi daug daugiau optimizmo: jo nuomone, Maskvai nepavyko sužlugdyti susitikimo Rygoje, o Rytų partnerystės programa lėtai, bet užtikrintai juda pirmyn.
Reuters/Scanpix. nuotr.
Reuters/Scanpix. nuotr.

Europos bailumas Rygoje ir nenoras Rytų partnerėms pasiūlyti aiškaus narystės kelio buvo signalas Rusijai, kad Rytų partnerystės šalys lieka Kremliaus interesų sferoje, o ES Rytų partnerystės programos pamatai svyruoja, mano JAV politologas Andrew Michta. Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala turi daug daugiau optimizmo: jo nuomone, Maskvai nepavyko sužlugdyti susitikimo Rygoje, o Rytų partnerystės programa lėtai, bet užtikrintai juda pirmyn.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel Rytų partnerystės programos viršūnių susitikime Rygoje pareiškė, esą Rytų partnerystė „nėra ES plėtros instrumentas“, tačiau byloja apie suartėjimą su ES.

A. Michtos manymu, nors šis subtilus skirtumas kai kam gali nekliūti, tačiau Kremliuje tai neabejotinai bus suprasta kaip ženklas, kas Europa neturi ketinimų žengti giliau į Rusijos „artimąjį užsienį“ ir mesti iššūkį dėl teritorijos, kurią ponas Putinas laiko privilegijuota interesų sritimi. Taip straipsnyje „Po susitikimo“ leidinyje „The American Interest“ tvirtina JAV politologas.

RESC analitikas L. Kojala sako nemanantis, kad nepasiūlyta narystės perspektyva Rusijos galėjo būti iššifruota kaip ES atsitraukimas iš Rytų partnerystės šalių. Trys iš šešių šalių labai kryptingai juda Europos link.

„Manau, kad tikrasis pripažinimas, jog tai Rusijos įtakos zona, būtų buvęs ES Rytų partnerystės programos nutraukimas, jokių ateities perspektyvų nepaminėjimas galutinėje deklaracijoje. Tačiau buvo paminėta, kad europietiškas kelias turi būti palaikomas. Rusija to tikrai negali traktuoti kaip atsitraukimo.

Vilniaus susitikimo metu Ukraina, Moldova, Gruzija dar nebuvo pasirašiusios asociacijos susitarimo, o dabar jau yra pasirašiusios. Procesas juda į priekį, toliau kuriami finansiniai mechanizmai remti tas šalis, nors radikalių priemonių ES nesiūlo“, – kalba L. Kojala.

ES minkštoji galia stipresnė už Rusijos

RESC analitikas tikina, kad Rusija pati suvokia, jog minkštosios galios prasme ES, kaip ateities perspektyva, ekonominė jėga, traukos mechanizmas, būtent tų šalių gyventojams yra daug patrauklesnė nei Rusija.

„Tam, kad sulaikytų tos minkštosios galios lėtą judėjimą, ji buvo priversta panaudoti karinę jėgą. Tai yra geriausias įrodymas, kad ES yra ne pėsčia, ji turi instrumentų ir mechanizmų paveikti situaciją net ir neturėdama pakankamai politinės valios įvykdyti kažką radikalaus.

Nemanau, kad nepasiūlyta narystės perspektyva Rytų partnerystės šalims turėjo suteikti impulsą Rusijai imti labiau šeimininkauti jose. Greičiau atvirkščiai. Jei bus  matoma, kad tos šalys sėkmingai įgyvendina reikalavimus, susitarimų įsipareigojimus, Rusija gali imtis tų kraštutinių priemonių, tokių, kaip jėgos naudojimas ar politinis šantažas, ekonominis spaudimas“, – svarsto L. Kojala.

Pasak pašnekovo, akivaizdu, kad minkštųjų priemonių – propagandos, politinio papirkinėjimo,  bandymo paveikti šalių politinį elitą Rusijai nebepakanka, nes Rytų partnerystės šalys jau pajudėjo į Europos pusę. „Jei šis procesas tęsis, tos šalys ilgainiui apsivalys ir persitvarkys pagal europietiškus standartus. Tai yra blogiausias scenarijus Rusijai“, – tikina L. Kojala.

ES metė kamuoliuką į Rytų partnerių rankas

„Pasibaigęs ES Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimas Rygoje atsiuntė aiškią žinią: ES neturi noro pasiūlyti reikšmingų narystės perspektyvų Rytų partneriams. Be šio visa apimančio paskatinimo Rytų partnerystė pavirs dar vienu bergždžiu biurokratiniu mechanizmu“, – rašo A. Michta.

Pasak L. Kojalos, Rytų partnerystei be narystės perspektyvos virsti biurokratiniu ir ne itin efektyvių žaidimu grėsmė egzistuoja, tačiau analitikas pabrėžia, kad narystės pažado pagrindiniu susitikimo Rygoje tikslu niekas ir nelaikė. Susitikimą pašnekovas vadina sėkmingu ir atkreipia dėmesį į tai, kad per draugiškas sau šalis, tokias, kaip Graikija, Vengrija, Rusija susitikimą mėgino žlugdyti, tačiau jai tai nepavyko.

„Tam tikros grėsmės, kad tai virs ne itin veiksminga biurokratija, yra: asociacijos susitarimai, nepaisant to, kad dažniausiai vertinami iš geopolitinės perspektyvos, yra techniniai dokumentai. Tačiau kartu tai yra ir europietiškos krypties pasirinkimas.

Jei tos šalys parodys turinčios pakankamai politinės valios ir visuomenės palaikymo įgyvendinti reformas, trumpuoju laikotarpiu iškęsti tam tikrus finansinius nuostolius, tai bus geriausias įrodymas, kad Rytų partnerystė turi žengti žingsnį į priekį. Kitaip tariant, ES permetė kamuoliuką į pačių Rytų partnerystės šalių pusę“, – kalba L. Kojala.

Pašnekovas pabrėžia, kad šiuo metu ES persvarsto savo strateginius klausimus, dokumentus ir nauja narystė būtų neįmanoma. Tai tebūtų tuščias pažadas, kurio nepavyktų įgyvendinti 10, 15, o gal 20 metų. Tačiau kurdama paramos mechanizmus, asociacijos susitarimus, ES parodo, kad tos šalys gali tikėtis didesnės integracijos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close