captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gruzijos ministrė: tikslai judėti Europos link nesikeičia, keičiasi tik taktika

Gruzijos užsienio reikalų ministrės susitikimuose su Lietuvos valdžios pareigūnais, Tbilisis ragintas vengti veiksmų, kurie galėtų būti traktuojami kaip politinis oponentų, kurie daugiausia yra M. Saakašvilio rėmėjai, persekiojimas. Ministrė bando nuraminti: tikslai judėti Europos link nesikeičia, keičiasi tik taktika.
Maja Pandžikidzė, ELTA nuotr.
Maja Pandžikidzė, ELTA nuotr.

Gruzijos užsienio reikalų ministrės susitikimuose su Lietuvos valdžios pareigūnais, Tbilisis ragintas vengti veiksmų, kurie galėtų būti traktuojami kaip politinis oponentų, kurie daugiausia yra M. Saakašvilio rėmėjai, persekiojimas. Ministrė bando nuraminti: tikslai judėti Europos link nesikeičia, keičiasi tik taktika.

Tačiau opozicijai nerimo kelia specialaus pasiuntinio Rusijai paskyrimas, energetikos projektų stabdymas. Gal Gruzijos laukia Ukrainos likimas – balansavimas tarp Rusijos ir Vakarų? 

Gruzijos užsienio reikalų ministrė daugybė kartų turėjo raminti ir tarptautinę bendruomenę, ir Lietuvos pareigūnus – radikalių permainų užsienio politikoje nebus.

„Pirmiausia, per visa kampaniją praėjusiais metais „Gruzijos svajonės“ koalicija ir jos vadovas Bidzina Ivanišvilis sakydavo, kad vienintelė Gruzijos vystymosi sąlyga yra Europos integracija. Niekada nekalbėjome apie kitą kelią, todėl mane stebina, kai girdžiu pareiškimus, kad mes galbūt keisime savo geopolitinę orientaciją. Ne. Niekada nieko panašaus nebuvo pasakyta“, – sakė Gruzijos užsienio reikalų ministrė Maja Pandžikidzė.

Kad nieko panašaus nebuvo pasakyta, sutinka ir opozicija, bet primena: tinkami žodžiai – tik viena politikos pusė. Esą vyriausybė kitaip ir negali kalbėti.

„Gruzijos visuomenė turi bendrą instinktą, kur ji turėtų eiti, todėl būtų pražūtinga bet kokiai politinei jėgai atsitraukti nuo šių strateginių tikslų“, – tvirtina Gruzijos opozicijos atstovas Giorgi Kandelaki.

Nauja Gruzijos vyriausybė sako jokiu būdu neatsisakanti pretenzijų į Pietų Osetija ar Abchaziją. Tai – okupuotos teritorijos. Todėl koreguodama santykius su Rusija, Gruzija esą ne tik siekia abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo, bet pirmiausia nori išspręsti problemą.

 „Nauja vyriausybė turi naują šansą naujame dialoge su Rusija. Mes jau žengėme svarbų žingsnį. Premjeras paskyrė specialų atstovą santykiams su Rusija suderinti ir jis jau susitiko su specialiu Rusijos prezidento atstovu“, – sakė Gruzijos užsienio reikalų ministrė.

Anot jos, Gruzija, taip siekia atverti naują kelią ir jokiu būdu neuždaryti senojo – Ženevos proceso. Esą abu keliai skirtingi, ir neturėtų kenkti vienas kitam. Opozicija tuo abejoja.

 „Vyriausybė sako nenorinti kenkti šiam procesui, bet po paskutinio Abašidzės susitikimo su ponu Karasinu, rusai pasitraukė iš dviejų sesijų, paskutiniame Ženevos derybų raunde. Tai, galime sakyti, matome žalą procesui, ko, atrodo, vyriausybė nenorinti. Todėl ji turi būti itin atsargi dėl tokių savų iniciatyvų“, – kalbėjo G. Kandelaki.

 „Žiūrėsime, kas iš to išeis. Jei šis tiesioginis ryšis neduos naudos, mes jį nutrauksime, bet manau, kad tai geras šansas su Rusija aptarti kitas problemas“, – įsitikinusi M. Pandžikidzė.

Problemų nauja vyriausybė mato ir vidaus politikoje. Pirmiausia užsimojo įgyvendinti teisingumą. Esą M. Saakašvilio eros pareigūnai valdžios kėdėse užsisėdėjo per ilgai ir tikrai ne visada veikė pagal visuomenės interesą. Opozicija sako, kad tai tik priedanga, o už jos  politinėmis ir teisinėmis priemonėmis siekiama smogti savo politiniams konkurentams. Problema ta, kad tokia strategija kelia nerimą Vakarams, todėl kelias jų link gali užtrukti.

„Tai susiję su politinių oponentų areštais, pripažįstant, kad jie politiniai, tai susiję su kampanija, per kurią siekiama patraukti mūsų partijos atstovus iš vietos valdžios. Ir tai susiję net su simbolinius dalykus, pavyzdžiui, Stalino paminklų atstatymu. Goryje, Stalino gimtajame mieste, atvejis rimtesnis. Valdininko, kuris atstovauja partijai „Gruzijos svajonė“, iniciatyva miesto taryba skyrė lėšų statulai atstatyti, todėl vyriausybė dalijasi politinę atsakomybę. Ir tai apmaudu, nes mes vykdėme aktyvią destalinizacijos politiką“, – teigė opozicijos atstovas.

„Tai neturi nieko bendro su nauja vyriausybe. Stalino statula buvo, ko gero, asmeninė kažkokių žmonių iniciatyva. Vyriausybei ir man labai aišku, kas buvo Stalinas Gruzijai, buvusioms sovietų šalims ir visam pasauliui. Nereikėtų manyti, kad mes kitaip traktuojame šią istorinę asmenybę. Visi žinome apie jo nusikaltimus“, – sakė Gruzijos užsienio reikalų ministrė.

„Minėjau Staliną, minėjau areštus, bet taip pat noriu paminėti Rusijos šnipų paleidimą pagal prieštaringai vertinimą politinių kalinių sąrašą. Sakyčiau, tai tragikomiška istorija. Apie dvidešimt asmenų, kuri buvo nuteisti kaip Rusijos šnipai, kai kurie jų – Rusijos piliečiai ir Rusijos karinės žvalgybos pareigūnai, buvo paskelbti politiniais kaliniais. Tai labai blogas signalas, turint omenyje NATO narystės siekį“, – įsitikinęs G. Kandelaki.

Vyriausybė sako, kad pavojus teisinei valstybei tikrai negresia, kova dėl teisingumo vyksta pagal taisykles.

„Būtina išaiškinti praėjusios vyriausybes netinkamą elgesį. Tai nėra politiškai motyvuota. Tiriame, ar ten nėra nusikaltimų elementų. Tai neturi nieko bendro su politiniu kerštu. Nėra šališko teisingumo. Nauja vyriausybe priversta ištirti visus atvejus, nes eilės žmonių stovi prie prokuratūros ir prašo teisingumo. Yra tik keli įkalinti asmenys, kurie buvo ankstesnės vyriausybės nariai, gal vienas ar du. Visi kiti yra žmonės, kurie galbūt, nežinau, pažiūrėsime, kai procesas baigsis, susiję su nusikaltimais. Viskas remiasi įrodymais“, – tvirtina M. Pandžikidzė.

Abi pusės kalba taip, kad demokratijos šalininkai turėtų trinti rankomis. Oponentai pasiruošę akylai vienas kitą kontroliuoti. Gal tai padės politikams elgtis skaidriau? Kita vertus, ir B. Ivanišvilio vedama „Gruzijos svajonė“ ir M. Saakašvlio judėjimas sutinka – alternatyvos bendradarbiavimui nėra.

„Aišku, ne tik kad bendradarbiavimas įmanomas, jis būtinas. Gruzija gali klestėti tik kaip demokratinė šalis. Priešingu atveju, Gruziją pražudys chaosas, o mes jau jį išgyvenome“, – sako opozicijos atstovas.

 „Yra požymių, kad opozicija žada bendradarbiauti valstybinės svarbos klausiais. Tai labai gerai. Tikra demokratija turi turėti stiprią opoziciją“, – teigia ministrė.

Čia Gruzijos pareigūnai dėkoja ir Lietuvai. Esą dėl panašios sovietinės praeities, Lietuva Gruziją supranta geriau nei kitos Europos Sąjungos šalys, todėl jos pagalba demokratijos kelyje neįkainojama.

„Lietuvos užsienio politikos vizija suvaidino ypatinga vaidmenį, kad padėtų Gruzijai išsilaikyti sunkiais laikais. Ir ne tik išsilaikyti, bet ir vystytis. Prisiminkite, Gruzija turėjo karinį konfliktą 2008 metais. Plėtros tąsa buvo įmanoma būtent dėl labai drąsios ir toliaregiškos tokių draugų, kaip Lietuva, pagalbos“, – sako G. Kandelaki.

Vis dėlto apžvalgininkai kol kas atsargiai vertina Gruzijos ateitį. Esą tikrai nėra aišku, ar ji į Vakarus nukeliaus taip sėkmingai, kaip Lietuva, ar liks dreifuoti tarp Rytų ir Vakarų, panašiai kaip Ukraina. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...