captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paviešino tai, ko nespėjo B. Nemcovas: kas iš tiesų vyksta Ukrainoje

Per susirėmimus prie Debalcevės Ukrainos Donecko srityje 2015 metų sausio ir vasario mėnesiais žuvo 70 desantininkų iš Rusijos. Ne mažiau 17 iš jų – Ivanovo gyventojai. Tokia informacija skelbiama ataskaitoje „Putinas. Karas“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Per susirėmimus prie Debalcevės Ukrainos Donecko srityje 2015 metų sausio ir vasario mėnesiais žuvo 70 desantininkų iš Rusijos. Ne mažiau 17 iš jų – Ivanovo gyventojai. Tokia informacija skelbiama ataskaitoje „Putinas. Karas“.

Ataskaitą, remdamiesi surinktais duomenimis, baigė rengti nužudytojo opozicijos politiko Boriso Nemcovo bendražygiai, skelbia RBK, informuoja naujienų agentūra UNIAN.

Antradienį 12 val. paviešinta pilna B. Nemcovo ataskaitos versija

Apie Rusijos karių žūtį B. Nemcovui papasakojo žuvusiųjų šeimų nariai, kurie jo paprašė pagalbos prašant iš Rusijos valdžios jiems priklausančių kompensacijų. Ataskaitoje teigiama, kad kariai, prieš išvykdami į Donbasą, buvo priversti savo noru palikti tarnybą Rusijos ginkluotose pajėgose ir pasiskelbti savanoriais.

Rusijos gynybos ministerija pažadėjo karių mirties atveju išmokėti dosnią kompensaciją – nepaisant fakto, kad kariai oficialiai pasitraukė iš tarnybos. Ataskaitoje pabrėžiama, kad pažado Rusijos pareigūnai netesėjo.

Ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie 150 karių iš Rusijos, žuvusių praeitą vasarą prie Ilovaisko. Žuvusiųjų artimiesiems Rusijos valdžia iš viso sumokėjo po 2 mln. rublių, tačiau jie buvo priversti raštiškai įsipareigoti neatskleisti informacijos apie artimųjų žūtį.

Gegužės 12 dieną oficialiai pristatyta 64 puslapių B. Nemcovo parengta ataskaita. Ataskaitą iš pradžių pristatė buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas. Detaliau apie ją kalbėjo I. Jašinas.

„Surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad už visas svarbiausias Ukrainos separatistų operacijas ir jų sėkmę atsakingi Rusijos reguliarieji kariai“, – kalbėjo I. Jašinas.

Anot jo, buvo du invazijos į Ukrainą etapai – pirmasis rugpjūtį, kurio tikslas buvo palaužti Ukrainos gynybą, o po jo sekė įvykiai sausį ir vasarį Debalcevėje.

I. Jašinas mini ir Ramzanui Kadyrovui lojalius čečėnų kovotojus, kariaujančius Ukrainoje. Anot jo, vienas Rusijos medikas savanoris patvirtino, kad Donecko oro uoste gegužę čečėnai patyrė skaudžių nuostolių.

Pasak jo, karas prieš brolius Ukrainoje pasmerkia V. Putiną kaip tamsią dėmę Rusijos istorijoje.

I. Jašino teigimu, dėl karo pritaikytos sankcijos rusams kainavo milijardus.

„Turime veikti dabar, įrodyti, kad V. Putinas yra mūsų šalies krizė. Karą būtina nedelsiant nutraukti – tik taip pavyks normalizuoti santykius su Ukraina“, – įsitikinęs B. Nemcovo bendražygis.

„Invazija Donbase buvo V. Putino bandymas įgauti pranašumą prieš Kijevą ir Vakarus. Nemanome, kad V. Putinas siekia atkurti Sovietų Sąjungą, jis tiesiog nori pasilaikyti sau Krymą ir kurstyti chaosą Donbase. Nemanome, kad Rusijos prezidentas planuoja dar giliau skverbtis į Ukrainą“, – sakė I. Jašinas.

Paklaustas, kaip Rusijai pavyko į Donbasą slapčia gabenti karinę techniką, I. Jašinas sakė, kad to nepavyko nuslėpti, yra daug vaizdo įrašų, kuriuose – sieną kertantys konvojai.

Pasak jo, šia ataskaita nesiekiama V. Putiną patraukti baudžiamojon atsakomybėn tarptautiniuose teismuose. Atskaitos tikslas – priversti rusus atsikratyti V. Putino.

„Nepaisant to, jeigu kas nors norės ataskaitoje pateikiama medžiaga pasinaudoti kreipiantis į tarptautinius teismus, mes to nedrausime“, – sakė I. Jašinas.

„Net negalvojame apie tai, kokių represijų prieš mus gali imtis. Jeigu galvotumėme, paprasčiausiai išprotėtumėme. Esame Rusijai dirbantys patriotai. Rusijos kariai davė pažadą ginti Rusiją, o ne V. Putiną. Karas prieš Ukrainą yra išdavystė, o ne Rusijos interesų gynimas“, – sakė jis.

B. Nemcovas: teks sumokėti

B. Nemcovas ataskaitoje prašo brolių supratimo. „Nė viena kita tauta pasaulyje nėra tokia artima rusams kaip ukrainiečiai. Jie mūsų broliai“, – ataskaitoje rašo B. Nemcovas.

Nužudytasis Rusijos opozicijos lyderis kaltę dėl „bailaus ir pasibjaurėtino“ karo Ukrainoje verčia asmeniškai prezidentui Vladimirui Putinui ir perspėja visus jį palaikančius: „Už tai teks sumokėti mūsų šalimi“.

„Mes būsime priversti sumokėti už jo žaidimus su mūsų karių gyvybėmis, ekonomikos krizę ir politinę izoliaciją“, – rašo B. Nemcovas. Karas, anot opozicijos politiko, „gėda mūsų šaliai“, o konfliktas „savaime neišsispręs“.

„V. Putiną būtina sustabdyti. Ir tai padaryti gali tik patys Rusijos žmonės. Nutraukime šį karą visi kartu“, – ragina B. Nemcovas.

Penkios B. Nemcovo tezės

Pateikiame pagrindines 5 B. Nemcovo tezes, kurias skelbia rbc.ru.

1. 2014 metų rugpjūtį Ukrainoje žuvo mažiausiai 150 karių iš Rusijos, skelbia nužudytojo Rusijos opozicijos politiko Boriso Nemcovo šaltiniai. Tuo metu Ukrainos kariuomenė pradėjo puolimą, tačiau prie Ilovaisko buvo sustabdyta – jai kelią pastojo Rusijos pajėgos. Žuvusiųjų karių artimieji, kaip teigiama ataskaitoje, iš Rusijos valdžios gavo po 2 mln. rublių (0,03 mln. Eur) kompensacijas, tačiau buvo priversti raštu įsipareigoti neatskleisti informacijos apie artimųjų žūtį.

2. Beveik 70 Rusijos karių (iš kurių mažiausiai 17 – desantininkai iš Ivanovo), anot B. Nemcovo, žuvo 2015 sausio ir vasario mėnesiais prie Debalcevės miesto. Žuvusiųjų karių interesus ginantys asmenys vasarį kreipėsi į B. Nemcovą prašydami pagalbos reikalaujant iš valstybės jiems priklausančių kompensacijų. Ataskaitoje teigiama, kad kariai, prieš išvykdami į Donbasą, buvo priversti savo noru palikti tarnybą Rusijos ginkluotose pajėgose ir pasiskelbti savanoriais. Rusijos gynybos ministerija žadėjo jų mirties atveju artimiesiems išmokėti dosnias kompensacijas – nepaisant fakto, kad jie jau buvo oficialiai pasitraukę iš tarnybos. Ataskaitoje pabrėžiama, kad Rusijos valdžia duoto pažado netesėjo.

3. Karui Ukrainos pietryčiuose per pastaruosius dešimt mėnesių iš Rusijos valstybės biudžeto buvo išleista beveik 53 mlrd. rublių (0,92 mlrd. Eur) – tokią sumą įvardija vienas iš ataskaitos rengėjų, Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos makroekonominių tyrimų vadovas Sergejus Aleksašenka. Jis teigia, kad 21 mlrd. rublių (0,37 mlrd. Eur) prireikė 6 tūkst. savanorių išlaikymui, 25 mlrd. rublių (0,44 mlrd. Eur)– 30 tūkst. vietos separatistų išlaikymui, o dar 7 mlrd. rublių (0,12 mlrd. Eur) – karinės technikos priežiūrai.

4. 80 mlrd. rublių (1,39 mlrd. Eur) Rusijos valdžia skyrė Rusijos regionų valdžiai, kuriai skirta užduotis – nuo 2014 metų liepos rūpintis pabėgėliais iš Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių. Šį skaičių ataskaitoje taip pat pateikia S. Aleksašenka.

5. S. Aleksašenkos teigimu, nuo Krymo aneksijos Rusijos gyventojai iš savo atlyginimų neteko maždaug 2 trilijonų rublių (0,03 trilijono Eur) ir 750 mlrd. rublių (13,07 mlrd. Eur) santaupų. Ekonomisto teigimu, taip nutiko dėl Vakarų Rusijai pritaikytų sankcijų ir Maskvos įgyvendinto prekių iš Vakarų embargo – šie du veiksniai lėmė, kad kainos ūgtelėjo dar 5,5 proc. Būtent šis skaičius ir pateikiamas ataskaitoje.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po antrojo Minsko susitarimo

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...