captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ištrinta gegužės 9-osios priešistorė: faktai, kurių gėdijasi Maskva

Maskva gegužę tradiciškai mini Antrojo pasaulinio karo veiksmų pabaigą Europoje, tačiau šiais metais šventė panašesnė į karikatūrą, mat dalyvauti joje atsisakė daugelis pasaulio šalių lyderių.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Maskva gegužę tradiciškai mini Antrojo pasaulinio karo veiksmų pabaigą Europoje, tačiau šiais metais šventė panašesnė į karikatūrą, mat dalyvauti joje atsisakė daugelis pasaulio šalių lyderių.

Pasaulio politikos instituto Vašingtone profesorius J. Michaelas Walleris teigia, esą dabar kaip niekad reikia, kad pasaulis prisimintų tikrąją Antrojo pasaulinio karo istoriją: šį karą 1939 m. rugsėjo 1 d. užpuldamos Lenkiją pradėjo dvi sąjungininkės – SSRS ir nacių Vokietija.

„Mes turime prisiminti, kad karas prasidėjo Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos aljansu. Pasaulis tai linkęs užmiršti, bet mes turime priminti. Nebūtų reikėję jokios pergalės dienos, jeigu naciai su sovietais nebūtų kolaboravę pradėdami Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau Vladimiras Putinas, kaip ir visi istorijos revizionistai, sugebėjo ištrinti šią istorijos dalį iš viešosios sąmonės ir apsimeta, kad padarė kažką gero“, – sako pašnekovas.

Skirtumas tik tas, kad Vokietija pripažino visus karo nusikaltimus, atsiprašė aukų ir toliau sėkmingai vystėsi.

Rusijos kelias buvo priešingas: užpulta buvusios sąjungininkės nacių Vokietijos, Sovietų Sąjunga šoko gintis ir padedama britų bei amerikiečių vargais negalais tapo viena karo laimėtojų.

Tačiau ji buvo kitokia laimėtoja: SSRS kaustė totalitarinis Josifo Stalino režimas, visa Rytų Europa tapo sovietų įtakos zona – dalis valstybių buvo okupuotos, kitose įtvirtinti promaskvietiški sovietiniai režimai.

Tvyrojo Šaltasis karas, bet ir jam pasibaigus Rusija vis dar nebuvo pasirengusi pripažinti karo nusikaltimų okupuotose ar užimtose šalyse, kurias amerikiečių istorikas Timothy Snyderis vadina „kruvinosiomis žemėmis“.

„Ar ne keista, kad 2015 m. Rusiją lyginame su Šiaurės Korėja, o ne su Vokietija? Kas nuėjo toliau nuo vadinamosios pergalės dienos 1945 m.? Vokiečiai ar rusai? Kodėl? Yra daugybė paaiškinimų: Vokietija buvo mažesnė, labiau industrializuota, tačiau taip pat nepaneigsi, kad Vokietijoje buvo denacifikacijos kampanija, kurios metu atskleisti padaryti nusikaltimai, atskleista tiesa, nusikaltėliai ir visa tauta turėjo pažvelgti tiesai į akis. Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija viso šito nepadarė“, – sako profesorius.

Pasak J.M. Wallerio, Rusijoje vyko priešingi procesai: įvykdyti nusikaltimai buvo slepiami, išlaikyta senoji slaptųjų tarnybų sistema, žmonės iš tokių tarnybų pakilo į aukštus politinius ir ekonominius postus.

„Įsivaizduokite, jeigu Gestapas būtų užvaldęs visą Vokietiją 1945 m. ir Gestapo vaikinai vadovautų šaliai“, – sako J.M. Walleris.

„Pergalės prieš Adolfą Hitlerį metinės yra V. Putino siekio išlaikyti legitimumą dalis. Dar labai didelis klausimas, ar tai pergalė, bet jis ištraukia viską iš konteksto. Ką jis daro, tai atgaivina visą stalinizmo kultą ir J. Stalino populiarumą. Tam tikra prasme mes visi jį gaiviname, kai tik paminime „Didįjį Tėvynės karą“ ar „Kaliningradą“. Kas yra Kaliningradas? Tai J. Stalino kūrinys. Mes patys pagerbiame jį kasdien dalį Rytų Prūsijos teritorijos vadindami Kaliningradu. Iš tiesų turėtume susimąstyti apie teisinį Kaliningrado statusą. Teisinis Kaliningrado statusas niekad nebuvo išspręstas ir nėra išspręstas iki šiol“, – sako J. M. Walleris.

Profesorius teigia, kad Rusijos politiniam elitui turėtų būti gėda, nes pasaulis Rusiją regi kaip savo įtaką prarandančią ir dėl to agresyvėjančią valstybę, tačiau ši šalis turėjo labai didelį vystymosi potencialą.

„Tikrai gėda, kad apie Rusiją kalbame kaip valstybę, kuri patiria nuosmukį, nes ji turėjo daug potencialo. Žlugus Sovietų Sąjungai buvo daug vilčių, nebuvo jokių siekių izoliuoti Maskvą, kaip tik siekta apsaugoti ją nuo visiško subyrėjimo. Taigi Rusijos politiniai lyderiai padarė didelių darbų žlugdydami savo pačių šalį. Rusija patiria nuosmukį visose srityse, kur tik pažiūrėsi, išskyrus jų gebėjimą bauginti ir gąsdinti kitas šalis. Bet tai ne stiprybės ženklas“, – sako J.M. Walleris.

DELFI primena, kad į gegužės 9-osios iškilmes Maskvoje atvykti sutiko Kinijos Komunistų partijos generalinis sekretorius Xi Jinpingas, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos, Mongolijos ir Vietnamo prezidentai, Kubos vadovas. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas iš pradžių ketino atvykti, bet vėliau planus pakeitė.

Tikimasi, kad dalyvaus Slovakijos vyriausybės vadovas, Graikijos prezidentas, Kipro prezidentas, apie dalyvavimą patvirtino Armėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Islandijos, Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos vadovai.

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas patvirtino, kad, nepaisant skandalų, atvyks į Maskvą, tačiau parade nedalyvaus.

Vakarai ir Rusija skirtingai traktuoja Antrąjį pasaulinį karą. Kitaip nei Vakarai, Rusija šį karą vadina Didžiuoju tėvynės karu, jo pradžią mini ne rugsėjo 1-ąją, kai Vokietiją užpuolė Lenkiją, o birželio 22 dieną, kai A. Hilteris sulaužė Molotovo-Ribbentropo paktą ir užpuolė Sovietų Sąjungą.
Karo pabaiga Europoje rusų irgi švenčiama kitu metu: ne gegužės 8-ąją, o gegužės 9-ąją. Maža to, Baltijos šalių okupacija, įsiveržimas į Lenkiją, karas su

Suomija Rusijai nėra Antrojo pasaulinio karo dalis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...