captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Lašas: rinkimai gali nulemti, ar Jungtinė Karalystė liks ES

Tradicinės Didžiosios Britanijos partijos yra vienodai populiarios ir tikriausiai nė vienai iš jų nepavyks savarankiškai užsitikrinti bendruomenių rūmų kontrolės. Taip teigia LRT Radijo bendradarbis Didžiojoje Britanijoje Ainius Lašas. Anot jo, šiuose rinkimuose didelę įtaką turės mažosios partijos, su kuriomis tradicinės partijos ne visada nori dirbti.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Tradicinės Didžiosios Britanijos partijos yra vienodai populiarios ir tikriausiai nė vienai iš jų nepavyks savarankiškai užsitikrinti bendruomenių rūmų kontrolės. Taip teigia LRT Radijo bendradarbis Didžiojoje Britanijoje Ainius Lašas. Anot jo, šiuose rinkimuose didelę įtaką turės mažosios partijos, su kuriomis tradicinės partijos ne visada nori dirbti.

„Taip, mažosios partijos šiuo atveju tikrai turės žymiai daugiau įtakos. Problema šiuo atveju kyla dėl Škotų nacionalistų partijos, kuri gali laimėti beveik visus mandatus Škotijoje (bent jau taip manoma), t. y. daugiau kaip 50 mandatų, tačiau niekas nenori su ja dirbti“, – sako A. Lašas, pridedantis, kad rinkimai gali nulemti, ar Jungtinė Karalystė liks Europos Sąjungos (ES) nare.

– Apklausos rodo, kad nė viena tradicinė partija neturi daugumos. Matyt, ne veltui šie rinkimai laikomi vienais nenuspėjamiausių per pastaruosius kelis dešimtmečius?

– Iš tiesų akivaizdu, jog pagrindinės dvi partijos – tiek konservatoriai, tiek leiboristai – turi maždaug vienodą rinkėjų paramą– apie 33–34 proc. rinkėjų norėtų už juos balsuoti. Tačiau dabar sustiprėjo ir mažesnės partijos, pavyzdžiui, Nepriklausomybės partija, liberaldemokratai. Taip pat – Škotų nacionalistinė partija. Jie atima nemažą dalį rinkėjų balsų iš pagrindinių partijų.

– Kokių priemonių imasi politikai, norėdami palenkti rinkėjus į savo pusę? Ar įtempta rinkimų agitacija?

– Gal prieš tai dar reikėtų paminėti vieną faktą – Jungtinėje Karalystėje taikoma mažoritarinė arba daugumos atstovavimo sistema. Lietuvoje tai vadinama vienmandate rinkimų sistema. Ji – išskirtinai vienmandatė, o tai reiškia, kad mažesnėms partijoms, nors jos ir turi pakankamą populiarumą, sunku gauti mandatus, nes didžiosios partijos laimi, nežiūrint to, kad nemaža dalis remia mažesnes partijas.

Tai yra aspektas, kuris vėliau atsispindi priemonėse. Esminė priemonė – kitų partijų retorikos imitacija. Jeigu kalbame apie jau visiems aktualią imigracijos problemą, tai konservatoriai, kurie konkuruoja su Nepriklausomybės partija, bando atspindėti imigracijos problemą ir siūlo sprendimus, sureikšmina šią temą. Tokiu būdu jie bando laimėti atkritusius rinkėjus.

– Kai kurie apžvalgininkai pastebi, kad britams, kuriems apskritai būdinga labai aukšta politinė kultūra, ši kampanija buvo labai aštri.

– Britanijos politika apskritai gana aštri. Žiūrint parlamento debatus, dažnai galima matyti, kad ten [politikai] žodžių kišenėje nelaiko ir kalba tiesmukiškai. Šiuo atveju taip pat buvo daug tiesmukiškos retorikos. Ji galbūt dar labiau paaštrėjo būtent dėl tos kovos ir neaiškumo, kokia bus rinkimų pabaiga.

– Nuo šių rinkimų rezultatų, visi apie tai skelbia, priklausys Jungtinės Karalystės narystės ES ateitis. Ar referendumo idėją palaiko tik dabartinis premjeras Davidas Cameronas?

– Idėją palaiko ne tik D. Cameronas, bet ir nemaža dalis jo partijos atstovų. Iš esmės dėl referendumo juos spaudžia Nepriklausomybės partija, kuri konkuruoja dėl konservatyvių rinkėjų balsų. Konservatoriai priversti atspindėti jų nemažos dalies rinkėjų nuomonę, bet sykiu bent jau D. Cameronas tikisi, kad sugebės suvaldyti šią diskusija ir Jungtinė Karalystė išliks ES sudėtyje.

– Spaudoje pastebima, kad didžioji ir įdomiausia kova turbūt užvirs penktadienį, suskaičiavus balsus ir pradėjus dalintis postus. Jeigu nė viena partija neužsitikrins aiškios daugumos, ar bus sudaryta koalicinė vyriausybė?

– Taip, beveik nekyla abejonių, kad tai bus, kaip ir dabartinė, koalicinė vyriausybė. Tik neaišku, kur pasuks liberaldemokratai, kurie turės svarbią rolę. Norint surinkti daugumą, reikia daugiau kaip 320 balsų, o dabartinės partijos gali surinkti apie 280 balsų. Vadinasi, jiems truks daugiau kaip 50 balsų. Liberaldemokratai gali daugiausia pasiūlyti 20 balsų. Iš kur ateis dar 30 balsų, nėra aišku. Todėl kyla daug neaiškumų ir diskusijų apie ateities koaliciją.

–Vadinasi, rinkimuose labai didelė mažų partijų svarba.

– Taip, mažosios partijos šiuo atveju tikrai turės žymiai daugiau įtakos. Problema šiuo atveju kyla dėl Škotų nacionalistų partijos, kuri gali laimėti beveik visus mandatus Škotijoje (bent jau taip manoma), t. y. daugiau kaip 50 mandatų, tačiau niekas nenori su ja dirbti. Tradiciškai leiboristai ir nacionalistų partija bent jau Škotijoje visada sudarydavo koaliciją. Bet kadangi šiuo metu visi privengia nacionalistų partijos Didžiosios Britanijos mastu, tradicinės partijos nenori asocijuotis su nacionalistų partija. Leiboristų lyderis Edas Milibandas griežtai atsisakė sudaryti koaliciją. Todėl atsiranda tik dar daugiau neaiškumų. Dauguma politikų sako, jog, nežiūrint E. Milibando teiginių, leiboristai bus priversti kažkokiu būdu dirbti kartu su Škotijos nacionalistų partija. Kol kas neaišku. Bent jau pats E. Milibandas bando nuo to atsižegnoti ir kalba apie tai, jog jis laimės rinkimus.

– Koks paprastai Jungtinėje Karalystėje būna rinkėjų aktyvumas?

– Rinkėjų aktyvumas būna apie 60 proc., bet yra didelis skirtumas, kaip ir visur, tarp amžiaus grupių. Vyresnieji, žinoma, balsuoja aktyviau, o jaunimo balsuoja apie 40 proc.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...