captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Turino drobulės paslaptis (II)

Turino drobulė – gerai padaryta klastotė, sunkiai paaiškinama iliuzija ar tikrai įkapės, kuriose Jėzus Kristus prieš beveik 2000 metų buvo paguldytas į kapą? Šis klausimas vėl aktualus, Romos Katalikų Bažnyčiai nuo sekmadienio, balandžio 19-osios, demonstruojant šią drobulę visuomenei.
Mykolas Drunga. Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.
Mykolas Drunga. Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.

Turino drobulė – gerai padaryta klastotė, sunkiai paaiškinama iliuzija ar tikrai įkapės, kuriose Jėzus Kristus prieš beveik 2000 metų buvo paguldytas į kapą? Šis klausimas vėl aktualus, Romos Katalikų Bažnyčiai nuo sekmadienio, balandžio 19-osios, demonstruojant šią drobulę visuomenei.

Praėjusį kartą perteikėme žurnalistės Myros Adams pasakojimą, paskelbtą  amerikiečių svetainėje „National Review“, apie mįslingą lino audeklą, dėl kurio ginčijamasi – ar jame tikrai gulėjo Jėzaus Kristaus kūnas? Pateikėme kai kuriuos jos išdėstytus argumentus, jog drobulėje liko daug Kristaus kryžiaus kelio, patirtų kankinimų ir nukryžiavimo  pėdsakų, net detalus fotografinis negatyvinis nukankinto vyro atvaizdas, nežinia kaip ten atsiradęs.   

Papasakojome apie  vieną Padujos universiteto mokslininmką, Gulio Fantį, įsitikinusį, jog „Turino drobulė gali būti ne tik Kristaus kančių, bet ir jo Prisikėlimo įrodymas“. Taip pat ir apie amerikietį žurnalistą Russą Breaultą, sukūrusį Turino drobulės edukacinį projektą, kurio rėmuose jis televizijos laidose, švietimo forumuose, universitetuose, bažnyčiose  pristato įvairias šio klausimo puses.

Taigi, ar drobulėje atsiradusias žymes ir atvaizdą galime paaiškinti grynai gamtiškai, nors tokio visiems mokslininkams priimtino ir į visus klausimus atsakančio už gamtos ribų neišeinančio paaiškinimo dar nėra? Ar vis dėlto čia prasiveržia antgamtiniai dalykai, kurių atžvilgiu mūsų moderniame ar ir postmoderniame amžiuje reikia būti ypač kritiškiems ir lengvai neužkibti ant pasakėlių platintojų meškerės? 

Po 17-os metų fotografą įtikino pokalbis su kraujo chemiku

Ypač įdomi ir Barrie`io Schwortzo nuomonė. Jis žurnalistui Jimui Graves`ui pasakė: „Vieną mano mėgstamiausių liudijimų apie Drobulės autentiškumą suteikė mano motina žydė“. O kas tas Barrie`is Schwortzas?

Tai – amerikietis, profesionalus techninis fotografas, dalyvavęs garsiajame Turino drobulės tyrimų projekte 1978-aisiais, kai pirmą kartą istorijoje Vatikanas leido Drobulę ištirti žinomų mokslininkų ir medikų komandai, kuri darbavosi 120 valandų.

1996 m. jis įsteigė svetainę Shroud.com, kurioje talpinamos naujienos apie drobulę ir su ja atliktus tyrimus.

Su B. Schwortzu š. m. kovo pabaigoje kalbėjosi svetainės „Catholic World Report“ vadovas Jimas Graves`as. Klausiamas, kokie argumentai už drobulės autentiškumą labiausiai įtikina, fotografas atsakė:

„Prieš 37-erius metus, kai vykau į Italiją drobulės ištirti, dariau prielaidą, kad tai klastotė, kažkoks Viduramžių tapybos darbas. Tačiau dešimt minučių įdėmiai jį apžiūrėjęs, jau žinojau, kad tai ne tapyba. Būdamas profesionalus fotografas, ieškojau teptuko brūkšnių. Tačiau neįžvelgiau nei dažų, nei potepių – jų tiesiog nebuvo.

Visuomenei eksponuojama Turino drobulė. AFP/Scanpix nuotr.

Todėl 17 metų atsisakiau priimti teoriją, kad drobulė autentiška. Paskutinis mane nuo to sulaikęs argumentas susijęs su krauju. Ant drobulės esantis kraujas raudonas, tačiau žinome, kad kraujas ant audeklo, net ir po keleto valandų, turėtų įgyti rudą ar net juodą spalvą.

Paskambinau Alanui Adleriui, kraujo chemikui, ir telefonu pareiškiau, ką galvoju. O šis susijaudinęs paklausė: „Argi neskaitei mano darbo?“

Pasirodo, drobulėje jis, A. Adleris, buvo radęs didelį kiekį bilirubino, o tai ir paaiškina, kodėl  kraujas drobulėje – raudonos spalvos. Kai žmogus plakamas, mušamas ir jam neduodama vandens, jį gali ištikti šokas, tada jo kepenys pradeda leisti bilirubiną. Dėl to kraujas ir lieka amžinai raudonas.

Tai ir buvo paskutinis dėlionės gabaliukas – daugiau nebeturėjau dėl ko skųstis. Kartais stebiuosi, kodėl to klausimo nekėliau Alanui Adleriui 17 metų anksčiau, bet gal tuomet nebūčiau buvęs tam astsakymui pasirengęs.

Ir nors tai buvo tas galutinis dėmuo, kuris mane įtikino, nėra kokio nors vieno atskiro dalyko, kuris įrodytų drobulės autentiškumą. Šią išvadą perša duomenų visuma.

Vienas mano mėgstamiausių liudijimų dėl drobulės tikrumo, buvo mano motinos žydės. Ji kilusi iš Lenkijos ir baigusi tik vidurinę mokyklą. Ji išklausė vieną mano paskaitą ir po jos važiavome namo. Motina tylėjo – o kai žydė motina tyli, reikia pradėti jaudintis. Tuomet jos ir paklausiau: „Mamyte, ką manai?“. O ji atsakė: „Barrie, tai aišku, kad drobulė autentištka. Jie nebūtų jos saugoję 2000 metų, jei ji tokia nebūtų“.

Tai, mano nuomone, puikus pastebėjimas. Pagal žydų teisę, kruvina drobulė privalo būti laikoma kape. Ją iš ten pašalindamas, rizikuotumei, nes pažeistumei įstatymą.

Taigi pats įtikinamiausias paaiškinimas man, ir mokslo atžvilgiu, ir dėl mano asmeninio žydiško paveldo, yra tas, kad tai buvo audeklas, į kurį įvilko Jėzaus kūną“, – kalbėjo fotografas, Turino drobulės ekspertas Barrie Schwortzas svetainės „Catholic World Report“ vadovui Jimui Graves`ui.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...