captcha

Jūsų klausimas priimtas

Selemonas Paltanavičius. Jei ruošiatės į gamtą, nepamirškite metalinių pinigėlių

Lietuvoje – pavasaris. Jau net neskaičiuojame kelintas. Vienas buvo ankstyvasis, paskui – net keletas gana vėsių. Dabar prasideda šiltasis, švelnusis jo metas. Iš tikrųjų pavasaris yra vienas vienintelis, o jo charakteris mums gali būti ne visada suprantamas. Tačiau tai – mūsų, o ne pavasario problema.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Lietuvoje – pavasaris. Jau net neskaičiuojame kelintas. Vienas buvo ankstyvasis, paskui – net keletas gana vėsių. Dabar prasideda šiltasis, švelnusis jo metas. Iš tikrųjų pavasaris yra vienas vienintelis, o jo charakteris mums gali būti ne visada suprantamas. Tačiau tai – mūsų, o ne pavasario problema.

Pavasariu ar pavasariška nuotaika gyvenus du mėnesius, daug ką galima apibendrinti ir atsakyti į kai kuriuos klausimus. Visų pirma šio pavasario nuoseklumas stebina, nors gal ir nedžiugina. Vėsa ir nejaukūs orai sulaikė daugelio augalų skubėjimą ir ypač žydėjimą, nes tik taip galima išsaugoti būsimą derlių – nebūtinai mūsų sodų kriaušes, vyšnias ir obuolius. Gamtoje tai daug svarbiau. Dabar gimstanti šiluma ir sodus, ir gamtos augalus turėtų pažadinti ir visiems padovanoti žiedus.

Šilumos nuojauta ir pavasario kalendorius dovanoja tikrojo pavasario paukščius. Jau nardo pirmosios kregždės, prieš savaitę girdėta kukuojanti gegutė. Jei ruošiatės į gamtą ar dirbsite kieme, sode, nepamirškite metalinių pinigėlių. O ką darysite, jei gegutę išgirsite jų neturėdami? Po šių paukščių sugrįžo juodagalvės devynbalsės, margaspalvės musinukės, lauksime krakšlių, nendrinukių ir, žinoma, pačios lakštingalos.

Kažkaip nepastebėti grįžo beveik visi paukščiai. Daugelio jų lizduose – kiaušiniai ar jaunikliai. Štai Juodkrantės kolonijoje girdimas šiųmečių kormoranų jauniklių klegėjimas. Naminių pelėdų lizduose jau ūgtelėję baltapūkiai pelėdžiukai, auga jūrinių erelių vaikai.

Kai kas klausia – kodėl šiemet paukščiai sugrįžo nepastebėti? Ar tikrai taip buvo? Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai šiemet savo tinkluose pasigenda paukščių. Jų įvairovė ta pati, tačiau jų pulkai, matyt, keliavo aplenkdami žieduotojų tinklus. Tą galėjo lemti paukščiams, bet ne žieduotojams palanki vėjų kryptis ir greitis, taip pat – oro temperatūra ir kiti nebūtinai mums žinomi veiksniai.

Tokio paukščių keliavimo rezultatas – miškuose suokiantys strazdai giesmininkai ir liepsnelės, kurie taip ir neapsilankė Ventės rage. Pasirodo, mūsų tyrimų metodai (o žiedavimas Ventės rago stacionare yra vienas tiksliausių) ne visada parodo tikrąją gamtos situaciją.

Jau gimė pirmi briedžiukai. Šerniukai ūgtelėjo, ir šernės juos išsiveda į laukus, į pievas. Gimė lapiukai, greitai gims vilkiukai. Pavasaris viską sudėliojęs tvarkingai, tad visi šie žvėriukai, pradėję patys maitintis, ras šviežios žalumos, šviežios švelnios mėsos.

Po savaitės – jau gegužė. Ją turėtume pasitikti žaliose giriose, tarp žydinčių pirmųjų sodo medžių. Džiaukimės tokiu pavasariu ir jį branginkime.

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...