captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Naujovės Amerikoje

Jungtinės Amerikos Valstijos rengiasi istoriniams žingsniams. Pirma, artėdamos prie  diplomatinių santykių su Kuba atnaujinimo, kuriuos buvo nutraukusios, ten perėmus valdžią komunistams ir Sovietų Sąjungai grasinant Kuboje dislokuoti į Ameriką nutaikytas branduolines raketas. Antra, vėl bandydamos kandidatu į prezidentus iškelti moterį.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Jungtinės Amerikos Valstijos rengiasi istoriniams žingsniams. Pirma, artėdamos prie  diplomatinių santykių su Kuba atnaujinimo, kuriuos buvo nutraukusios, ten perėmus valdžią komunistams ir Sovietų Sąjungai grasinant Kuboje dislokuoti į Ameriką nutaikytas branduolines raketas. Antra, vėl bandydamos kandidatu į prezidentus iškelti moterį.

Žinoma, Hillary Clinton į šalies prezidentes taikosi nebe pirmą kartą. Tačiau 2008-aisiais ją demokratų partijos pirminiuose rinkimuose po kietos kovos nurungė Barackas Obama.

Tad Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ ir rašo, kad „kaip prieš aštuonerius metus daugelis amerikiečių entuziastingai išrinko pirmąjį nebaltaodį, taip pirmosios Ponios prezidentės perspektyva sukels pasididžiavimą ir susižavėjimą. Dėl to kai kurie dalykiniai debatai gali nusistumti į antrąjį planą“. 

Kad taip nebus, prognozuoja Malmės dienraštis „Sydsvenska Dagbladet“: „tikėkimės, kad toną duos jos nuopelnai ir programa. Pasauliui reikia veiklių, už tarptautinį bendradarbiavimą pasisakančių Jungtinių Amerikos Valstijų.

Nuo to laiko, kai H. Clinton buvo užsienio reikalų ministre, arabiškojo pavasario viltys užleido vietą suirutei ir karams, Rusija tapo vis agresyvesnė, pasaulis nepasiekė didesnių pergalių kovoje su klimato kaita“.

„Iššūkių nesumažėjo, bet padaugėjo. Užtat ir svarbu, kas sėdės Baltuosiuose Rūmuose. Hillary gali, nori ir drįsta – o šitai reikia sveikinti“, – džiaugiasi Pietų Švedijos dienraštis. 

Truputį piečiau esančios Danijos dienraščiui „Politiken“ „Hillary ne revoliucionierė, o greičiau stipriai veikianti, nenustygstanti vietoj pragmatikė. Ją rinks ne dėl nerealių pažadų, jog daug kas pasikeis, bet geriausiu atveju dėl jos sugebėjimo saugoti Jungtinių Valstijų ir amerikiečių interesus, atsižvelgiant į gerovės ir lygių galimybių siekimą“.

„Tai ji derins su ekonominiu pragmatizmu, jeigu norės aplink save suburti amerikiečių vidurinę klasę. Tai neblogas ir tikrai ne paikas pasiūlymas“, – rašo Kopenhagos laikraštis.

Anot Varšuvos dienraščio „Rzeczpospolita“, „daugelis amerikiečių reiškia nepritarimą politinėms „dinastijoms“, kokiomis yra Bušai ir Klintonai, o anksčiau buvo Kenedžiai“. „Todėl Hillary Clinton nominacija galėtų atsisukti prieš ją“, – rašo Lenkijos laikraštis.

Nuo savęs irgi pridursime, kad demokratų partija dar oficialiai nepasirinko jos, kaip savo kandidatės, tai spręsis tik vėliau šiemet. Dabar ji tik ryškiausia šios partijos kandidatė, kurią tik ką stipriai aprobavo dabartinis prezidentas, demokratas B. Obama.

Tačiau kaip pažymi tas pats Varšuvos dienraštis, „per didelis jos liaupsinimas iš prezidento pusės gali jai atnešti daugiau žalos nei naudos, nes B. Obamos amerikiečiai jau nebemėgsta taip stipriai kaip anksčiau“. 

Bratislavos laikraštis „Dennik N“ priminė, jog „ir 2008-aisiais Hillary Clinton ilgai buvo demokratų favoritė, kol jos neaplenkė Barackas Obama“.

Tačiau Londono dienraštis „Guardian“ skundžiasi, jog „dar žinome labai mažai apie tai, kokiems dalykams galima prezidentė ponia H. Clinton teiks pirmenybę. Todėl būtų geriausia, jei demokratų pirminiai rinkimai vyktų su reikiamu aštrumu – ir su dar daugiau moterų tarp kandidatų“.

„Tai priverstų Hillary Clinton atverti savo planus. Politinės varžybos visada geriau negu politiniai „karūnavimai“, – teigė Britanijos sostinės kairiosios pakraipos dienraštis.

Kol kas pasižiūrėjome į vieną ir tikriausiai savo partijos nominaciją laimėsiančią demokratų kandidatę. Tačiau šiomis dienomis prezidento postą sieksiantis pasiskelbė ir vienas respublikonas – Kubos pabėgėlių sūnus, Amerikoje gimęs Marco Rubio.

Tad toliau keli žvilgsniai į Vašingtono suartėjimą su Havana. Madrido dienraščio „Pais“ nuomone, „Kubos klausimu prezidentas B. Obama nutarė panaudoti taktiką, jog geriau kalbėtis su šalimis, su kuriomis yra didelių nesutarimų, negu laikytis įsikibus tylėjimo, kuris, kaip šiuo atveju, gali tęstis dešimtmečius.

Bet dabar atėjo eilė Raúliui Castro atsikreipti į Jungtines Amerikos Valstijas ir tuo parodyti, jog iš tikrųjų įvyko pokytis. Kubos prezidento taikūs žodžiai Amerikos šalių aukščiausiojo lygio susitikime Panamoje buvo  sveikintini“.

„Tačiau jo šalyje mažai kas pasikeitė po to, kai R. Castro gruodį deklaravo pabaigą beveik pusę amžiaus trukusiam ledynmečiui santykiuose tarp Kubos ir Jungtinių Valstijų“, – konstatavo Ispanijos sostinės dienraštis.

Pasak Kataro valstybėje leidžiamo anglakalbio dienraščio „Gulf Times“, „metų metais Kuba šiaip taip laikėsi ramstoma Venesuelos. Dabar, ekonominei ir politinei krizei Venesueloje ištuštinus jos pačios kasas, Kubai reikia ieškotis kitų užsienio paramos sau šaltinių“. „Tai reiškia, be kita ko, susirasti ir naujų draugų“, – rašė Dohos laikraštis.

Bogotos dienraštis „Tiempo“ rašė: „aišku, buvo jaudinantis momentas pamatyti, kaip Raúlis Castro ir Barackas Obama vienas kitam spaudė ranką ir Jungtinės Valstijos tuo tyliai pripažino dešimtmečius trukusios blokados Kubai žlugimą“.

„Tačiau sykiu B. Obama bandė šiek tiek susigrąžinti tos erdvės, kurią Jungtinės Amerikos Valstijos Lotynų Amerikoje paskutiniu metu prarado. Naujasis kertinis žodis čia – „pragmatizmas“. Niekuo kitu priartėjimą prie Kubos nepaaiškinsi“, – įsitikinęs Kolumbijos sostinės dienraštis.

Bolivijos sostinės dienraštis „Prensa“ stebėjosi, kad „tiems, kurie klausėsi prezidentų kalbų, neišvengiamai kilo klausimas, kodėl mūsų dvigubame žemyne – Pietų ir Šiaurės Amerikoje – dalykai nesiklosto geriau.

Visų valstybių vadovai sutarė, kad tokiais klausimais kaip lygybė ir teisingumas reikia daugiau pažangos. Tačiau pabaigoje dauguma vadovų visų pirma kritikavo Jungtines Valstijas, ypač tie iš kairiosios stovyklos. Pažymėtina, jog būtent Raúlis Castro vienintelis užstojo Baracką Obamą“.

„Bet šiaip konkrečių rezultatų viršūnių susitikimas nepasiekė, jis nepateikė nė baigiamosios deklaracijos – net ir temomis, kurios visiems rūpi – tarp kurių kova su narkotikų prekyba“, – rašė Bolivijos sostinės dienraštis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...