captcha

Jūsų klausimas priimtas

Selemonas Paltanavičius. Gandralizdį sutvarkyti ar iškelti dar galime ir šį savaitgalį

Kuo ir kaip pasikeitė gamta po Velykų, artėjant prie kalendorinio pavasario vidurio? Ar jame visada galima įžvelgti pačiai gamtai ir mums svarbius dalykus? Kiekviena gamtos diena, ką ten diena – kiekviena akimirka, yra nepakartojama ir svarbi, jos prasmė – kurti tai, ko reikia gamtos gyvavimui. Kažkur prie gamtos esame prisišlieję ir mes, todėl visa tai paliečia ir paveikia.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Kuo ir kaip pasikeitė gamta po Velykų, artėjant prie kalendorinio pavasario vidurio? Ar jame visada galima įžvelgti pačiai gamtai ir mums svarbius dalykus? Kiekviena gamtos diena, ką ten diena – kiekviena akimirka, yra nepakartojama ir svarbi, jos prasmė – kurti tai, ko reikia gamtos gyvavimui. Kažkur prie gamtos esame prisišlieję ir mes, todėl visa tai paliečia ir paveikia.

Jei ko nors nematome ar nesugebame pajausti, tai vis tiek veikia. Štai ir dabar – gūžčiojame pečiais ir nesuprantame, kodėl balandžio pradžioje mums neplieskia saulė ir netrykšta šiluma. Kada ji ateis? Kada praplėš pumpurus ir išskleis žiedus? Kada mums sugrąžins paukščius?

Giriose jau skardena paukščių giesmės. Ypač smagu klausytis strazdų giesmininkų, tylaus liepsnelių suokimo, kikilių, tačiau daugiabalsio paukščių choro dar negirdime. Ornitologai ne mažiau už visus stebisi kažkokia jėga, sulaikančia paukščius ir jų neleidžiančia pas mus.

Patys regimiausi – gandrai, kurių baltavimo lizduose ir pabaliuose pasigendame. Maisto gandrams yra, orai tinkami, nes jie gali parskristi esant net visai žiemiškai aplinkai. Kol kas juos matome tik kai kuriuose lizduose. Nereikėtų daryti jokių išvadų – gandrai tikrai sugrįš, o vos parlėkę skubinsis tvarkyti savo namus, dėti kiaušinius ir perėti. Toks paukščių delsimas mums perša mintį – dar galime suspėti apgenėti prie jų lizdų esančias šakas, sutvarkyti, o gal net iškelti lizdus.

Keletą paskutinių metų Lietuvoje perėjo apie 20 tūkstančių gandrų porų. Lizdų yra šiek tiek daugiau. Labai svarbi tendencija – maždaug pusė gandrų porų peri lizduose ant elektros stulpų. Dar apie 10 proc. – žmonių pastatytuose ar energetikų paukščiams paliktuose stulpuose. Tik 20 proc. gandrų porų namus turi medžiuose, dar pusė to – ant stogų.

Lietuvoje tradicinės gandrų perimvietės visada buvo medžiuose ir ant pastatų stogų. Atrodo, ne tik mes, bet ir paukščiai turės prisiminti šią tradiciją, nes, tobulinant elektros perdavimo sistemas, elektros linijos bus perkeliamos po žeme, į kabelius. Žinoma, ant stulpų esantys lizdai išliks, tačiau jau dabar reikėtų padėti gandrams sugrįžti prie namų esančių medžiuose.

Taigi, jei dar nespėjome iškelti gandralizdžio, tą galime padaryti šiandien ar šį savaitgalį. Lizdą kelkime būtinai medžiuose ir galvokime, kad jis paukščiams turės „tarnauti“ labai ilgai.

O pavasaris... Jis čia, pas mus. Jei norime jį matyti ir jausti, turime keliauti į gamtą, į laukus. Ir pamatysime, kad jis tikrai nesnaudžia.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...