captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šiaulių dvaro akmenys sugulė už Atlanto

Ne vienam pasaulis baigiasi už savos tvoros. Išliekamąją vertę turintys menininkų, prisidėjusių ne tik prie Lietuvos, bet ir prie pasaulio meno populiarinimo, darbai kasdienėje skandalingų politinių naujienų karuselėje dažniausiai lieka nepastebėti. 

Ne vienam pasaulis baigiasi už savos tvoros. Išliekamąją vertę turintys menininkų, prisidėjusių ne tik prie Lietuvos, bet ir prie pasaulio meno populiarinimo, darbai kasdienėje skandalingų politinių naujienų karuselėje dažniausiai lieka nepastebėti.

Užsienyje garsių tautiečių menininkų darbus pristatantis Lietuvos dailės muziejus išleido knygą „Aleksandros Kašubos darbai“. Apie skulptorių Vytautą Kašubą žino daugelis net ir menu nesidominčių žmonių. Jo žmona – aplinkos menininkė, dailininkė, skulptorė ir statytoja Aleksandra Fledžinskaitė-Kašubienė – mažai kam žinoma. Atrodytų, beveik viską girdėjome apie 2001 metų rugsėjo 11 dieną Niujorke susprogdintą Pasaulio prekybos centro pastatą, tačiau tik paėmusi į rankas Lietuvos dailės muziejaus leidinį sužinojau, kad rūgštimi graviruota Pasaulio prekybos centro 40 pėdų aukščio ir 100 pėdų ilgio granito siena – A. Kašubienės kūryba.

1947 metais kartu su vyru V. Kašuba emigravusi į Jungtines Valstijas, A. Kašubienė pradėjo įspūdingą kūrybos kelią. Gana kuklios mozaikos iš akmenėlių ar keramikos plokščių pamažu virto monumentaliais interjerais, pastatų fasadais, unikaliais aikščių grindinių meniniais sprendimais. Kūrybai ji renkasi ne tik Šiaulių pašonėje esančio gimtojo Ginkūnų dvaro akmenėlius, bet ir marmurą, granitą, plytas. Jos darbai puošia „New York Hilton“ viešbutį, Amerikos centrinio banko būstinę, Niujorko Linkolno ligoninę, daugelį kitų Amerikos administracinių pastatų.

Guggenheimo muziejuje buvo eksponuota 1974 metais jos sukurta instaliacija ant stogo. Tai kiemo neturinčiame jaunų moterų reabilitacijos centre įrengta poilsio vieta, primenanti šiltnamio konstrukcijas ir sukurta iš megzto audinio, pritvirtinto prie kabelio. Po kelerių metų A. Kašubienė Atlantoje, Kolonijos skvere, iš elastingo audinio sukūrė gotikinių lubų įspūdį sudarančias ir skliautus primenančias instaliacijas.

Kalbėdamas apie A. Kašubienės projektus, kurie 1980 metais buvo įvertinti Paryžiuje vykusioje tarptautinėje baldų parodoje, Amerikos architektų instituto vadovas  Nickolas Goldsmithas teigia, kad daugelio kūrinių paviršius „primena tekantį vandenį, jie tartum įlaužti žemės drebėjimų ir perkelti į urbanistinį kontekstą. Architektūriniuose fasaduose jie egzistuoja kaip jėgų samplaikos, judėjimo ir sąstingio būsenos išsyk. Jos sukurtų formų grynumas yra toli nuo netvarkingo šiuolaikinio miesto pastatų mišinio, ji siūlo poilsio ir refleksijos erdves. Tai įkvepiančios, apibrėžtos ir grynos oazės, savaime izoliuotos užuominos apie pasaulį... natūraliai harmoningą ir taikų“.

Beveik keturis dešimtmečius išgyvenusi Niujorke, 2001 metais A. Kašubienė persikėlė į Naująją Meksiką. Čia nusipirko 28 hektarų sklypą, kuriame gausu šakotų, tvirtai į uolienas įsikibusių kadagių, ir pradėjo naują kūrybos etapą – pasistatė kevalo formos gaubtų sienų namą.

Iš gimtųjų tėvų namų A. Kašubienė išsinešė „savarankumo ir žinojimo alkį“. Menininkės pasirinkimui įtakos turėjo gimnazijoje dėstęs Algirdas Julius Greimas, kuris sakė, kad „šiaip sau gyventi neišeina, kad žmogui reikia kažko siekti“. Šie jaunystės susitikimai paskatino ją parašyti keletą knygų: „Tiksintis vaikas“, „Privačios erezijos“, „Sapnai pabudus“, „Septyni laiko veidai“.

89-erių menininkės A. Kašubienės priesakai „Kliaukis savo nuojauta, nepaliauk troškusi nuotykių, gerbk netikėtumus“ galėtų būti puikūs palinkėjimai prasidėjus naujiems metams. Norėtųsi, kad pasaulio meną praturtinusių tautiečių menininkų darbai būtų labiau žinomi Lietuvoje ir neliktume vien rūpintojėlius populiarinančia tauta. 

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...