captcha

Jūsų klausimas priimtas

Laimantas Jonušys. Nelaimingieji lietuviai: gyvenimas juk negali gerėti

Neseniai interneto žiniasklaidoje pasirodė tokia antraštė: „Lietuviai nelaimingesni už lenkus, latvius, estus, rusus ir net ukrainiečius.“  Ši žinių portalo 15min.lt informacija paskelbta pagal Gallup tyrimų rezultatus. Ir iš tikrųjų lietuviai čia atrodo nelaimingiausi visoje Europoje.

Lietuvių eisenos atspindys baloje. Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Lietuvių eisenos atspindys baloje. Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Neseniai interneto žiniasklaidoje pasirodė tokia antraštė: „Lietuviai nelaimingesni už lenkus, latvius, estus, rusus ir net ukrainiečius.“  Ši žinių portalo 15min.lt informacija paskelbta pagal Gallup tyrimų rezultatus. Ir iš tikrųjų lietuviai čia atrodo nelaimingiausi visoje Europoje. Apklausa ne viską atskleidžia, nes vadovautasi apklaustųjų įspūdžiais apie pastaruoju metu patirtas teigiamas emocijas. Tačiau ir šiaip seniai žinome, kad lietuviai yra itin dideli pesimistai. Tai liudija ir didžiausias savižudybių skaičius, ir didžiausia emigracija iš Rytų Europos šalių.

 Nors Europoje laimingiausi jaučiasi Skandinavijos šalių gyventojai – ir jie tam turi objektyvias sąlygas – pasaulio rezultatai glumina. Geriausiai jaučiasi Lotynų Amerikos šalių gyventojai, net ir tokių kaip Nikaragva arba Hondūras, kur didelis skurdas ir siautėja smurtinis nusikalstamumas, o tyčinių nužudymų statistika – siaubinga.

Iš to galima daryti įvairias išvadas apie emocinį nusiteikimą ir tonusą, bet verčiau lyginkime su artimiausiais kaimynais, kurių mentalitetas, be abejo, panašus į mūsų.  Ar lietuviai nelaimingesni dėl to, kad gyvena blogiau? Žinau, ką pasakys eilinis lietuvis: mūsų valdžia bloga ir savanaudiška, verslininkai godūs.

Laimantas Jonušys. Asmeninio archyvo nuotr.

Galbūt socialinės atskirties rodikliai Lietuvoje išties truputį blogesni negu, tarkim, Lenkijoje arba Latvijoje – bent atlyginimai ir pensijos tikrai mažesni. Tačiau tuomet reikia atsakyti į klausimą, kodėl taip yra. Ar todėl, kad lietuviai iš prigimties yra labiau savanaudiški ir linkę neužjausti vargstančiųjų? Ar vidutinis lietuvis gyvena blogiau negu kaimyninės tautos? Kai kurie rodikliai rodo, kad ne. Pagal bendrąjį vidaus produktą ir vartojimo indeksą Lietuva lenkia Latviją bei Lenkiją ir prilygsta Estijai. Taip yra turbūt todėl, kad mūsų šalyje didesnė dalis ekonomikos yra šešėlyje ir daugiau pinigų suneša emigrantai. Tokiais būdais didesnės laimės tikrai nepasieksime. Atvirai prisipažinsiu, kad nežinau, kodėl Lietuvoje taip yra. Šiokią tokią hipotezę galiu rasti nebent dėl savižudybių. Latviai ir estai yra racionalesnio mąstymo protestantiškos kultūros tautos, ne tokios emocionalios, kaip lietuviai, lenkai – uolesni katalikai, o juk religija teigia, kad savižudybė yra nuodėmė.

Kol kas belieka konstatuoti faktą, kad lietuviai savo materialinę padėtį vertina blogiau negu yra iš tiesų. Iš dalies taip yra todėl, kad save vertiname pagal tas Vakarų Europos šalis, kurias jau gerai pažįstame, o tai yra vienos turtingiausių pasaulyje šalių, ir nuo jų mes tikrai smarkiai atsiliekame. Išgirdus žodį statistika, dažnam lietuviui norisi išsitraukti jeigu ne pistoletą, tai bent jau pagalį. Ir iš tiesų dažnas (nors dabar jau nebe toks ir dažnas, bet tai – menka paguoda) lietuvis gyvena gana skurdžiai, tad nesinori priimti statistikos, rodančios, kad gyvename geriau negu anksčiau.

Per pastaruosius dvidešimt metų realūs atlyginimai (tai yra tokie, pagal kuriuos atsižvelgiama į kainų kilimą) išaugo 2,4 karto. Mes galime tuo netikėti, bet yra ir kitų požymių, liudijančių gerovės kilimą. 1995 metais retas lietuvis galėdavo sau leisti keliauti ir poilsiauti užsienyje. Dabar tokia praktika gana paplitusi, nors tikrai ne visiems pasiekiama. Vienas svarbiausių gerovės rodiklių – kiek procentų pajamų išleidžiama maistui, t.y. būtiniausiam išgyvenimui. 1992 m. tai vidutiniškai sudarė 45 proc. pajamų, dabar – 25.

Vienas iš labiausiai gluminančių rodiklių yra kainų pokyčių suvokimas. Praėjusiais metais maisto produktų kainos beveik nesikeitė, iš esmės nekilo ir įvedus eurą. Tačiau gana didelei daliai žmonių atrodo, kad kainos nuolat kyla. Turbūt visur pasaulyje žmonės jautriau reaguoja į neigiamus pokyčius negu į teigiamus, bet čia dar prisideda ir tipiškas lietuviškas pesimizmas: išankstinis įsitikinimas, kad viskas visada eis tik blogyn. Tie, kurie sakė, kad įvedus eurą viskas smarkiai pabrangs, negali ir nenori prisipažinti klydę. Blogiausiu atveju gąsdinasi, kad viskas brangs nuo liepos mėnesio, kai nebereikės skelbti kainų dviem valiutom.

Ir jokie įrodinėjimai čia nieko nepakeis: jeigu tikrovė šviesesnė už įsivaizdavimą, tuo blogiau tikrovei, – nusprendžia pesimistas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...