captcha

Jūsų klausimas priimtas

Selemonas Paltanavičius. Ne šiaip sau gamta skiria tokius orus

Taigi toks šių metų pavasaris. Mes norėtume kažko kito, nes čia pat – Velykos, nuotaikos turėtų būti šventinės. Tiesa, nuotaiką sau gali pakelti ir kitokiomis priemonėmis – kad ir buvimu artimų žmonių rate.
E. Anisimenko (BFL) nuotr.
E. Anisimenko (BFL) nuotr.

Taigi toks šių metų pavasaris. Mes norėtume kažko kito, nes čia pat – Velykos, nuotaikos turėtų būti šventinės. Tiesa, nuotaiką sau gali pakelti ir kitokiomis priemonėmis – kad ir buvimu artimų žmonių rate.

Štai orai yra ir, ko gero, net per Velykas bus nei šiokie, nei tokie. Atvėso ir be lietaus, kuriam pateisinti randame žodžių. Ore ir ant žemės subaltuoja snaigės. Ar nesuklydo gamta, skyrusi tokius orus? Ar tai yra jos sumanyta atokvėpio akimirka? Būtų paprasta, jei viską suprastume ir žinotume, tačiau ilgametė patirtis ir stebėjimai perša mintį, kad visa tai – ne šiaip sau.

Dar vasarį gimęs pavasaris jau seniai būtų nuskriejęs nežinia kur, jei ne gamtos gebėjimas jį suturėti nuo vėjavaikiškų darbelių. Taigi, jeigu pavasarį ištinka šiltasis periodas ir augalai veržiasi augti bei žydėti, gamtai nelieka nieko kito, kaip tik kviestis vėsius orus. Jie stabdo grėsmingus šuolius ir viską grąžina į gamtai pritinkantį ritmą. Štai ir dabar tas pats. Pažiūrėjau, ant slyvų ir vyšnių šakelių jau braškantys žiediniai pumpurai, iš žemės pakilę aukšti, liekni daigai.

Kas nutiktų, jeigu pliekstų saulė ir tvyrotų šiluma? Žinoma, jie skubėtų dar labiau iki pirmos šalnos, kuri niekais paverstų jų rūpesčius ir lūkesčius. Tačiau ne viskas gamtoje sustojo. Štai drėgnuose, šaltiniuotuose šlaituose, prie upelių raudonuoja šaukščio žiedynų burbuolės. Šis augalas žydi labai anksti. Tam yra ir paaiškinimas – tokiu metu šaukščio žiedus gali apdulkinti bitės ir kamanės, gi vėliau pasirodys platūs šio augalo lapai, kurie uždengtų žiedus, atimtų iš jų saulę.

Beje, ar vabzdžiai lanko žiedus? Taip, šį pavasarį jau skraidė ir darbavosi bitės, o kamanės aktyvios ir dabar, esant vos keletui laipsnių šilumos. Pūkuotos kamanės yra labai atsparios – kartais jos skraido net esant neigiamai temperatūrai. Galima suprasti šią bitutę: kiekviena dabar skraidanti tokia kamanė yra vienintelė peržiemojusi motina, kuri turi pradėti kurti šeimą, rinkti nektarą, lipdyti korius. Tai – rūpestis didelis, jam įveikti kliūčių neturi būti.

O kaip mūsų pavasaris? Jis turėtų būti puikus, juk čia pat Velykos – didelė pavasario šventė. Jų artumas ir žinia apie jas šildo taip pat, kaip saulė ir oro šiluma.

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...