captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Prancūzija krypsta politinėn dešinėn

Sekmadienį Prancūzijoje, vienoje iš svarbiausių Vakarų šalių, vyko vietos rinkimų pirmasis turas, jo rezultatai pirmadienį Europos spaudoje buvo tarp dominuojančių temų, tačiau ir antradienį atgarsiai nenutilo. Kodėl? Atsakymų įvairių šalių žiniasklaida pateikia įvairių.
Mykolas Drunga. Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.
Mykolas Drunga. Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.

Sekmadienį Prancūzijoje, vienoje iš svarbiausių Vakarų šalių, vyko vietos rinkimų pirmasis turas, jo rezultatai pirmadienį Europos spaudoje buvo tarp dominuojančių temų, tačiau ir antradienį atgarsiai nenutilo. Kodėl? Atsakymų įvairių šalių žiniasklaida pateikia įvairių.

Miunsterio dienraštis „Westfälische Nachrichten“, kaip ir daugelis kitų, skelbė, jog „netikėta naujiena ta, kad buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy vėl iškilo kaip rimta alternatyva, nepaisant jo žvilgučių megėjo  įvaizdžio ir supančių jį skandalų. Matyt, kad krizių kratomos Prancūzijos piliečiams buržuaziniai dešinieji atrodė priimtinesni nei ultra dešinioji Marina Le Pen. Vis dėlto sukrečianti žinia ta, kad net ketvirtadalis balsų atiteko būtent jos vadovaujamam Nacionaliniam frontui, palaikančiam seną antisemitinę tradiciją bei kurstančiam neapykantą islamui ir Europos Sąjungai“.

Panašiai rašė ir Ludvigshafeno dienraštis „Rheinpfalz“: „kai apie ketvirtadalį rinkėjų balsus atiduoda partijai, kuri nepajėgi paslėpti savo priešiškumo svetimšaliams ir kurios idėjos ūkio politikos srityje galutinai nublokštų Prancūziją bedugnėn, aiškiai matyti, kokia gili krizė vis dėlto ištiko šią šalį“. 

Bremeno dienraštis „Weser-Kurier“ ragino konservatorių „Nicolas Sarkozy nebėgioti paskui kraštutinius dešiniuosius, kaip jis tai paskutiniu metu darė, bet pasiūlyti tikrus sprendimus, kurie balsavimą už M. Le Pen kaip protestą padarytų nebereikalingą“.

Pasak Miunchene leidžiamo dienraščio „Süddeutsche“, „Nacionalinio fronto vadovė, Marina Le Pen, atsivelka iš kraštutinės dešinės, tačiau ji kai ko skolinasi ir iš kairiųjų tam, kad savo burnojimams prieš kapitalizmą ir ultraliberalizmą duotų garo. „Nacionalinis frontas“ prancūziškai propaguoja tai, ką „Syriza“ perša graikiškai – būtent mintį, kad Europos labui tautos verčiamos badmiriauti, nes Briuselio primetama griežto taupymo politika veda liaudį į skurdą.  Ekstremistų skundas, jų bendras pyktis nukreiptas ir prieš Berlyną, naująjį žemyno hegemoną, Europos eksportų meistrą, menamai iš krizės laimėjusį“, – rašė Pietų Vokietijos laikraštis ir pridūrė: „Marina Le Pen svajoja apie grįžima prie Prancūzijos franko. Tai būtų ekonominė nesąmonė, šalis per keletą mėnesių patirtų „frankotą“ – valstybės bankrotą. Politiškai tai reikštų ir visos Europos žlugimą“.

Prancūzijos ultra dešiniosios partijos „Nacionalinis frontas“ prezidentė Marina Le Pen. AFP/Scanpix nuotr.

Paryžiaus dienraštis „Figaro“ pastebėjo, kad „nors dešiniųjų ekstremistų Nacionalinis frontas ir pasiekė gerą rezultatą, jis neviršijo to, kurį parodė per Europos Parlamento rinkimus. Dėl to partijos vadovei Marinai Le Pen pikta.

Dabar viena prieš kitą su aiškia dauguma stovi konservatyvioji ir socialistinė stovyklos. Tik jos susiskaldžiusios viduje. Kairieji – daug giliau nei dešinieji. Nacionalinis frontas sudaro trečiąjį bloką, kuris palyginus su jais atrodo vieningas. Taigi dabar Prancūzija pasidalinusi į tris stovyklas“, – teigė konservatorių pažiūroms atstovaujantis laikraštis.

Šiai Paryžiaus dienraščio nuomonei pritarė ir Strasbūro dienraštis „Dernieres Nouvelles d’Alsace“: „dvejus metus prieš ateinančius prezidento rinkimus Prancūzija aiškiai pasislinko į dešinę, ligi šiol vyravusi dviejų partijų sistema jau priklauso praeičiai. Naujas politinis žemėlapis turi tris polius: Nacionalinis frontas laikysis ilgai“, – rašė nūnai Prancūzijai priklausančio Elzaso regiono sostinės laikraštis.

Anot Čekijos verslo dienraščio „Hospodarske Noviny“, „Francois Hollande`o vadovaujami socialistai turi priimti dar vieną pralaimėjimą. Pats nepopuliariausias prezidentas Prancūzijos istorijoje pralaimėjo ir dėl nedidelio rinkėjų aktyvumo. Prancūziją, matyt, apėmė panašus bodėjimasis politika, kokį išgyvename ir Čekijoje. Kalta čia ekonomikos krizė, kurios prezidentas F. Hollande`as, nepaisant visų savo pastangų, nesugeba įveikti. Jis dar kovoja, tačiau jo dienos Eliziejaus rūmuose suskaičiuotos“, – rašė Prahos laikraštis.

Kairiųjų pažiūras palaikantis Paryžiaus dienraštis „Liberation“ nepatenkintas, kad „ketvirtadalis rinkėjų balsavo už partiją, kuri siekia atsiriboti nuo Europos, uždaryti sienas ir vykdyti rasinės diskriminacijos politiką. Kiekvienas pilietis turėtų prieš antrąjį turą sekmadienį gerai patikrinti savo sąžinę. Socialistai, tiesa, sugebėjo pavojų šiek tiek apriboti. Tačiau buvusio prezidento Nicolas Sarkozy vadovaujamos dešiniųjų partijos sėkmė reiškia rimtą grėsmę socialistams. Vienintelis išsigelbėjimas – visų kairiųjų vienybė. Tai galioja ir ateinančiam sekmadieniui, ir per visus būsimus dvejus metus“, – teigė Paryžiaus nepriklausomų kairiųjų dienraštis.

Pasak Portugalijos dienraščio „Diario de Noticias“, „Nacionalinis frontas yra populistinis, nacionalistinis, euroskeptiškas. Jo vadovė Marina Le Pen prieš imigraciją, nori apkarpyti Prancūzijos pilietybę priėmusių žmonių teises, pasisako už mirties bausmę, reikalauja Prancūzijos išstojimo iš Europos Sąjungos ir puola globalizaciją. Vis dėlto, jei išvadinsime Nacionalinio fronto rinkėjus fašistais – tai duos tik priešingą rezultatą. Svarbiau suvokti priežastis, dėl kurių partija suvilioja vis daugiau rinkėjų“, – siūlė Lisabonos laikraštis.

 Ispanijos regioninis dienraštis „Diario de Sevilla“ rašė, jog „Nacionalinis frontas kai kuriais atžvilgiais primena sąjūdį „Podemos“ Ispanijoje – tai bendras nepatenkintųjų katilas, ir nebūtinai visi jo rinkėjai yra dešinieji radikalai, kaip ir „Podemos“ šalininkai ne visi automatiškai kilę iš revoliucinės kairės. Abiems grupėms bendra tai, kad jos agituoja prieš Briuselį ir nepasitenkinimą didžiosiomis tradicinėmis partijomis išnaudoja sau. Specialiai Prancūzijoje Nacionalinis frontas pelnosi balsų iš žmonių baimės dėl nelegalios imigracijos ir islamistinio teroro“, – rašė Sevilijos laikraštis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...