captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Apie Graikiją, Berlyną ir karo pabaigą

Per Antrąjį pasaulinį karą nacistinė Vokietija buvo okupavusi Graikiją, dabar Atėnai po pusšimčio su geru viršum metų vėl reikalauja kompensacijų už vokiečių padarytą žalą. Dauguma užsienio laikraščių šio reikalavimo nepalaiko.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Per Antrąjį pasaulinį karą nacistinė Vokietija buvo okupavusi Graikiją, dabar Atėnai po pusšimčio su geru viršum metų vėl reikalauja kompensacijų už vokiečių padarytą žalą. Dauguma užsienio laikraščių šio reikalavimo nepalaiko.

Vienas tokių – Juodkalnijos sostinės dienraštis „Vijesti“. Anot jo, „mandagiai, tačiau tvirtai Vokietija atmetė pakartotinį Graikijos reikalavimą atsilyginti. Nors Berlynas ir neneigia nei jo kadaise padarytos žalos Graikijos infrastruktūrai, nei karo nusikaltimų, nei iš Graikijos centrinio banko išplėštų kreditų „Trečiojo reicho“ naudai, Vokietijos federacijos respublika priminė, kad šie reikalavimai arba jau įvykdyti, arba tarptautinėmis derybomis 1960 m. pripažinti baigtu reikalu.

Savaime suprantama, Atėnai šį kompensacijos klausimą vėl iškėlė sunkių derybų dabartinės skolų krizės fone, tačiau tuo padėtis tik dar labiau paaštrėjo“, – teigė Podgoricos dienraštis.

Pasak Nyderlandų laikraščio „Telegraaf“, „Atėnų agresyvi laikysena vokiečių atžvilgiu įgija vis keistesnių formų. Euro krizėje Graikija sau pačiai atrodo kaip turtingųjų Šiaurės šalių „kolonija“, užtat graikai grasina konfiskuoti vokiečių nekilnojamąjį turtą, jeigu iš Berlyno pusės nebus papildomų reparacijos mokėjimų.

Šis konfliktas labai parankus Graikijos vyriausybės vadovui A. Tsiprui, nes kuo toliau, tuo labiau aišku, kad jis bus priverstas nuryti karčiąią taupymo piliulę mainais už tolesnius kreditus – nors savo rinkimų kampanijoje jis žadėjo visai priešingai“, – rašė Amsterdamo dienraštis.

Portugalijos laikraštis „Diario de Noticias“ teigė, kad „jeigu grįžtame į 1945-uosius metus tam, kad spręstume 2015 m. problemas, verčiau greitai persikelkime į kitą žemyną“.

Nuo savęs pridurtume, kad Rusija vis dar nori persikelti į 1945-uosius ir pokarį, kai, tada pasiglemžusi visą rytų Europą, ji ir šiandien dar siekia primesti savo valią jau jai nebepriklausančioms Europos šalims.

Toliau Lisabonos dienraštis pagrįstai graikų atžvilgiu rašė, kad dabar  „reiktų protingumo, bet vietoj to A. Tsipras žaidžia ugnimi, tyčia kurstydamas prieš vokiečius nukreiptus jausmus. O jeigu to dar nepakaktų, dešiniojo populizmo atstovas, gynybos ministras Panos Kammenos elgiasi kaip dramblys porceliano parduotuvėje.

Kaip suprasti grasinimus – migrantus nelegaliai siųsti į Vokietiją, džihadistus ištremti į Berlyną, uždėti areštą vokiečių turtui?  Tuomi Europos debatuose galutinai peržengėme ribą į siurrealizmą“, –  teigė Portugalijos sostinės laikraštis.

Tačiau Londono dienraštis „Independent“ klausimą nušvietė truputį kitaip: „Graikų požiūris suprantamas. Vokietija privalo už savo karo nusikaltimus atgailauti. To paties iš kadaise žudikiškų režimų pareikalautų ir liberaliai nusiteikusi Vokietijos federacijos respublika.

O vis dėlto ir kita vertus, dabar ne pats geriausias laikas iškasti naujus griovius tarp graikų ir vokiečių. Be to, kompensacijų išplėšimas iš Berlyno  Graikijos skolų kalno ženkliai nesumažintų. Su euru ar be jo, su karu žodžiais prieš vokiečius ar be jo, Graikijai vis tiek teks įsisąmoninti, jog ji negali gyventi, finansiškai visąlaik viršydama savo išteklius“, – darė išvadą Jungtuinės Karalystės sostinės dienraštis.

O grįžti į 1945-uosius vis dėlto reikia, tik svarbu – kaip? Šiuo atžvilgiu Varšuvos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ pagyrė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel nutarimą, nevykti į karinį paradą Maskvoje gegužės 9-ąją, kuomet bus minima 70-oji Antrojo pasaulinio karo pabaigos sukaktis.

Anot lenkų dienraščio, „karas Ukrainoje ir dėl Ukrainos pakeitė Vokietijos politiką. Ligi šiol buvusiuose tvarkingai puoselėjamuose santykiuose su Rusija įsigalėjo šaltukas ir kas savaitę didėjanti frustracija. Net 40 procentų vokiečių laikosi nuomonės, jog karas su Rusija – įmanomas.

A. Merkel nevyks stebėti didžiojo karinio parado, tačiau dieną po to ji skris į Maskvą, kad kartu su V. Putinu padėtų vainiką ant nežinomojo kareivio kapo. Tai kuklus, bet labai rimtas gestas. Kanclerė nesileidžia įkinkoma į propagandos vežimą, tačiau tuo pat metu jai niekas negalės prikišti, kad Vokietija baidosi savo istorinės atsakomybės“, – rašė Lenkijos sostinės dienraštis.

Su tuo galima tik sutikti. O, beje, ir Lietuvai karas nesibaigė 1945 m. gegužės 9-ąją.

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...