captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Dumbliauskas. Savivaldos rinkimų netikėtumai

Savivaldos rinkimai pagal dėmesį jiems ir rinkėjų aktyvumą juose visada buvo paskutinėje vietoje po Prezidento ir Seimo rinkimų. Mūsų piliečiai, matyt, savo patirtimi jaučia, kad vietos valdžia yra mažiausiai galių turinti valstybės valdžios rūšis. Esame unitarinė valstybė, kurioje centrinė valdžia savo rankose laiko svarbiausius valdymo svertus ir nerodo noro dalį tų svertų atiduoti vietos savivaldai.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Savivaldos rinkimai pagal dėmesį jiems ir rinkėjų aktyvumą juose visada buvo paskutinėje vietoje po Prezidento ir Seimo rinkimų. Mūsų piliečiai, matyt, savo patirtimi jaučia, kad vietos valdžia yra mažiausiai galių turinti valstybės valdžios rūšis. Esame unitarinė valstybė, kurioje centrinė valdžia savo rankose laiko svarbiausius valdymo svertus ir nerodo noro dalį tų svertų atiduoti vietos savivaldai.

Šiuose savivaldos rinkimuose buvo tikimasi didesnio rinkėjų aktyvumo pirmiausia dėl įvestos naujovės – tiesioginių merų rinkimų, tačiau tai nestipriai sujudino rinkėjus. Lyginant su 2011 m. savivaldos rinkimais balsuotojų aktyvumas padidėjo tik 3 proc. – nuo 44 iki 47. Belieka tikėtis, kad įvedus ir tiesioginius seniūnų rinkimus, kituose savivaldos rinkimuose rinkėjų aktyvumas dar padidės.

Tačiau bet kurie rinkimai yra svarbus politinio gyvenimo įvykis, nes jie atneša didesnių ar mažesnių pokyčių, kartais ir nelabai tikėtų. Ką parodė pastarieji savivaldos rinkimai? Ieškodamas atsakymų į šį klausimą, noriu apsibrėžti, kad kalbėsiu tik apie savivaldybių tarybų rinkimus. Merų rinkimai dar nepasibaigę, tad apie juos – kitą kartą.

Didžiausias, mano galva, šių savivaldos rinkimų netikėtumas yra Liberalų sąjūdžio sėkmė. Lyginant su 2011 m. savivaldos rinkimais už šios partijos sąrašus į vietines tarybas balsavo beveik tris kartus daugiau rinkėjų, o mandatų iškovota daugiau kaip du kartus daugiau. Labiausiai liberalai nustebino Vilniuje – neturėję nė vieno atstovo sostinės taryboje dabar turės net 15 ir su Tėvynės sąjungos atstovais nesunkiai suformuos tarybos daugumą. Iki šiol atrodė, kad politinio spektro dešiniojoje pusėje liberalai užima jaunesniojo brolio vaidmenį, tačiau po šių savivaldos rinkimų jaunesnysis brolis susilygino su vyresniuoju, t.y. Tėvynės sąjunga ir net rodo pretenzijas apsikeisti vietomis.

Liberalų sėkmė kelia klausimą, iš kur radosi balsavusieji už juos rinkėjai. Lyginant su 2012 m. Seimo rinkimais liberalų rinkėjų padaugėjo 60 tūkstančių. Greičiausiai šie rinkėjai perimti iš kitų partijų, ir pirmiausiai iš Tėvynės sąjungos, kuri, lyginant su paskutiniais parlamento rinkimais, prarado 26 tūkstančius rinkėjų. Liberalų sąjūdis sugebėjo pateikti save kaip šiuolaikinę, energingą, nesišvaistančią tuščiais pažadais politinę partiją.

Kitas šių savivaldos rinkimų netikėtumas – vadinamųjų visuomeninių rinkimų komitetų sėkmė. Nepartiniai rinkimų sąrašai gausiai dalyvavo ir 2011 m. savivaldos rinkimuose, ir už juos tada balsavo netgi daugiau rinkėjų nei šiais metais, tačiau balsai išsisklaidė ir tų sąrašų atstovai į tarybas nepateko.

Šį kartą nepartiniai sąrašai sulaukė žymiai stipresnio rinkėjų palaikymo. Ryškiausias pavyzdys būtų rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“, kuris šiuose rinkimuose gavo beveik keturis kartus daugiau balsų ir laimėjo tris kartus daugiau mandatų. Į Kauno miesto tarybą pateko ir kitas rinkimų komitetas, tad du nepartiniai sąrašai laimėjo beveik pusę šios tarybos mandatų – 19 iš 41.

Klaipėdoje du rinkimų komitetai laimėjo 5 mandatus iš 31, Šiauliuose du rinkimų komitetai laimėjo 9 mandatus iš 31, Panevėžyje trys rinkimų komitetai laimėjo 11 mandatų iš 31, o Alytuje du rinkimų komitetai laimėjo 14 mandatų iš 27 ir gali vieni formuoti tarybos daugumą, partijų atstovus palikdami opozicijoje. Ir Kaune, ir Panevėžyje merais gali tapti nepartiniai, Šiauliuose dėl mero posto antrame ture rungsis abu nepartiniai, o Alytuje nepartinis meru jau išrinktas.
Tokia rinkimų komitetų sėkmė yra rimtas skambutis stambiausioms politinėms partijoms. Balsavimas už nepartinius sąrašus rodo rinkėjų nusivylimą partine politika, nusivylimą partijų parinktais atstovais į savivaldybių tarybas. Partijos neteko piliečių atstovavimo vietos tarybose monopolio ir dabar už galimybę būti tais atstovais jos turi rimtai kovoti.    

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Šaltinis www.grynas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...