captcha

Jūsų klausimas priimtas

Goda Jurevičiūtė. Dieve, palaimink Ameriką? (filmo recenzija)

Clinto Eastwoodo „Amerikiečių snaiperis“ – didaktiškas ir propagandinis žvilgsnis į Irako okupaciją ir jos pasekmes.

Clinto Eastwoodo „Amerikiečių snaiperis“ – didaktiškas ir propagandinis žvilgsnis į Irako okupaciją ir jos pasekmes.

Vienintelė priežastis kalbėti apie kino veterano, paties amerikietiškiausio iš visų režisierių Clinto Eastwoodo naujausią filmą „Amerikiečių snaiperis“ yra jo gąsdinantis populiarumas. Trečias pelningiausias filmas Jungtinėse Amerikos Valstijose 2014 metais sulaukė net 6 „Oskarų“ nominacijų, tarp kurių – geriausio metų filmo, geriausio metų režisieriaus ir geriausio metų aktoriaus. Nors ir galima pasidžiaugti, kad jis buvo apdovanotas tik už garsą, šis filmas ir jo pripažinimas yra puikus įrodymas, kad Holivudas yra pasirengęs perrašyti Irako karo istoriją.

Filme pasakojama apie Amerikos legenda ir karo herojumi tituluojamą snaiperį Chrisą Kyle`ą (akt. Bradley Cooperis). Teigiama, kad Irako karo metu jis įvykdė 160 patvirtintų (iš 255 galimų) nužudymų – daugiausiai iš visų JAV snaiperių per visą jos karinių ekspansijų istoriją.

Filmas paremtas paties Ch. Kyle`o memuarais ir pasakoja apie jo vaikystę, įstojimą į armiją, legendos titulo užsitarnavimą, sudėtingus santykius su žmona karo metu, probleminį sugrįžimą „namo“ po karo bei tragišką gyvenimo baigtį, kuomet jį ir dar vieną buvusį kareivį šaudykloje nušovė kitas Irako karo veteranas, kenčiantis nuo potrauminio streso. Prieš kelias dienas šis asmuo – Eddie Ray Routhas – buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvenimo pabaigos. Vienas iš aukos giminių E. R. Routhą pavadino „amerikiečių gėda“, kuris nužudė du Amerikos didvyrius. Toks supaprastinantis skirstymas į didvyrius ir niekšus vyrauja ir Ch. Kyle`o gyvenimą dramatizuojančiame filme.

Toks požiūris puikiai atsiskleidžia viename apie Chriso vaikystę pasakojančiame epizode, kuomet jo tėvas paaiškina, jog pasaulis yra suskirstytas į avis, vilkus ir aviganius. Avys netiki, kad pasaulyje egzistuoja blogis ir su juo susidūrę nežino, kaip apsiginti. Tuomet yra grobuonys, kurie užsipuola silpnesniuosius. Šie vadinami vilkais. Ir galiausiai yra tie, kurie „apdovanoti agresija“, neįveikiamu poreikiu apsaugoti bandą.

Galite nesunkiai įspėti, kuriai grupei filme yra priskiriamas Chrisas ir kartu su juo – JAV invazija į Iraką.

Kadangi Chrisas yra vienas iš agresijos dovana apdovanotų aviganių, jis nusprendžia įstoti į armiją, pasibaisėjęs 1998 metais įvykdytais išpuoliais prieš JAV ambasadas Nairobyje ir Tanzanijoje. Po kelių metų įvykus Rugsėjo 11-osios tragedijai, kurią jis su žmona stebi per televiziją, pasitelkus montažą, esame kartu su Chrisu iš karto perkeliami į Irako karo sūkurį. Filme nėra jokių užuominų ar nuorodų į George`ą W. Bushą, Dicką Cheney ar Saddamą Husseiną. Ne, vietoj to, filmas leidžia manyti, kad karas Irake buvo tiesioginis atsakas į Rugsėjo 11-osios tragediją.

Filme yra koncentruojamasi ties jo – Chriso – drama, stengiantis kurti nepolitinį kiną. Negana to, nepaisant tragiškos Ch. Kyle`o gyvenimo pabaigos, filme visiškai nekeliama JAV visuomenės žavėjimosi ginklais problema.

Kita vertus, nors aukštinama ginklų kultūra (Kyle`o šeimoje karta iš kartos tėvas moko sūnų medžioti, veteranai po karo laiką kartu leidžia šaudykloje), pateisinamas prievartos naudojimas gynybos atveju (kad ir kaip suprasime tą gynybą), pats požiūris į prievartą nėra visiškai vienpusis. Visi iš karo grįžta traumuoti.

C. Eastwoodas netgi teigė, kad jo filmas turi būti traktuojamas kaip didžiausias antikarinis pareiškimas, kokį tik bet kuris filmas gali padaryti. Tačiau jis praleidžia vieną esminį momentą – filme rodoma kančia yra tik amerikiečių. Karo neturėtų būti, nes žmonės grįžta traumuoti ir jiems sunku iš naujo įsilieti į gyvenimą. Karo keliama kančia vietiniams ir jų sugriauti gyvenimai filmo kūrėjų nedomina.

O kare skęstančiame Irake visi skirstomi tik į blogiečius ir amerikiečius. Jau sugrįžęs po karo Chrisas teigia, kad vienintelis dalykas, kurio jis gailisi, yra tai, kad nenužudė daugiau blogiukų, nes taip jis būtų išgelbėjęs daugiau amerikiečių gyvybių.

Užuot kvestionavus tokį požiūrį, filme viskas dėliojama taip, kad Chriso sprendimai visada pasirodo esą teisingi, nors ir be galo sudėtingi. Nė vienas iššautas šūvis nebuvo klaidingas: Irake kiekvienas vaikas, kiekviena moteris yra teroristai, kurių nesunaikinus, mirtų gerieji amerikiečiai. Viso filmo metu irakiečiai yra vadinami „laukiniais“, nėra parodomas nė vienas žmogus, kuris kenčia nuo jo šalyje vykstančio karo ir dėl to nebūtų pats dėl to kaltas.

Vienas iškalbingas epizodas puikiai iliustruoja, kad negalima pasitikėti jokiu arabu. Amerikiečių kareiviai yra pakviečiami kartu švęsti Eid al-Adha, Aukojimo šventės. Tačiau šis žmogiškas arabų vaizdavimas trunka neilgai. Chrisui netikėtai kyla įtarimas ir jis pasirodo teisus. Tai tik dar vienas arabas, kovojantis prieš amerikiečių teikiamą pagalbą.

Visu savo nesubtilumu ir vienpusiškumu „Amerikiečių snaiperis“ netikėtai primena Quentino Tarantino filme „Negarbingi šunsnukiai“ rodomą fiktyvų nacių propagandinį filmą „Tautos garbė“ apie bokšte įsitaisiusį nacių snaiperį, kuris per vieną mūšį nužudė daugiau kaip 200 kareivių.

Panašiai kaip Q. Tarantino filme, „Amerikiečių snaiperio“ pagrindinis veikėjas turi daugybę gerbėjų ir yra laikomas karo didvyriu. Nepaisant to, kad savo memuaruose jis ne sykį teigė, jog su džiaugsmu žudė tuos „laukinius“ ir netgi varžėsi su kitais snaiperiais dėl aukų skaičiaus.

„Amerikiečių snaiperis“ papildo labai ilgą arabų nužmoginimo Holivude istoriją. Dr. Jackas Shaheenas, knygos „Tikrai blogi arabai“ (vertimas nėra tinkamas, nes originale yra žaismas žodžiais: „Reel Bad Arabs“) autorius, yra išnagrinėjęs per 1000 Holivude sukurtų filmų, kuriuose vaizduojami arabai. Jo išvada gana liūdna: filmuose arabai beveik niekada nėra rodomi kaip tiesiog savo gyvenimą gyvenantys žmonės. Jie yra arba teroristai, arba komiškam efektui įtraukiami idiotai.

Pastaruoju metu ši tendencija šiek tiek pradėjo keistis, bet žinant „Amerikiečių snaiperio“ populiarumą ir pripažinimą, akivaizdu, kad menkiau žinomi filmai arabų įvaizdžio nepašviesino. Tuo galite įsitikinti paskaitę kai kurias nuomones, išsakytas socialiniame tinkle „Twitter“ su #AmericanSniper nuoroda. Ne vienam Ch. Kyle`o gerbėjui užvirė noras į tuos „laukinius“ pašaudyti.

Labai norėtųsi rekomenduoti šio filmo nežiūrėti. O jei visgi žiūrėsite, prisiminkite, kad Irako karas yra didžiulė moralinė painiava ir toks požiūris, koks pateikiamas „Amerikiečių snaiperyje“, yra ne tik klaidingas, bet ir pavojingas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...